Praeitą savaitę šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija dėl oro erdvę antrą mėnesį pažeidinėjančių kontrabandinių balionų iš Baltarusijos. Ekspertai jau ima svarstyti, kas turės atlyginti verslų patirtą žalą. Ar galime tikėtis kompensacijos iš Baltarusijos?
Lietuva antrą mėnesį susiduria su kontrabandinių balionų atakomis iš Baltarusijos. Spėjome sieną su Baltarusija uždaryti ir atidaryti, o situacija nepasikeitė. Vyriausybė nusprendė imtis efektyvesnių veiksmų – paskelbta ekstremali situacija.
Tiesa, kadangi su kontrabandinių balionų problema susiduriame jau tokį laikotarpį, aviacijos kompanijos, verslai, jau spėjo patirti nemažai nuostolių. Stambūs užsienio investuotojai ima svarstyti dėl investavimo Lietuvoje.
Ir nors Lietuvos vežėjų transportas vis dar yra užstrigęs Baltarusijoje, kuri dar ir sankcijomis grasina, visgi ekspertai įsitikinę, kad patirtas žalas privalo atlyginti Aleksandro Lukašenkos valdoma Baltarusija.
Žalą atlyginti turėtų Baltarusija
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas pabrėžia, jog ekstremalių situacijų valstybės lygmeniu, šiuo metu mes turime ne vieną. Ekstremali situacija dėl kontrabandinių balionų – penktoji: „Turime dvi ekstremalias situacijas, kurios susijusios su stichinėmis nelaimėmis – šalnų ir lietaus padarytais nuostoliais žemės ūkiui. Taip pat, turime dėl nelegalios migracijos. Taip, kad šita kažkuo labai unikali nėra, ji – viena iš ekstremalių situacijų“.
Kaip aiškina NKVC vadovas, ekstremalios situacijos paskelbimas neturi jokio poveikio gyventojams. Anot jo, ekstremali situacija nuo nepaprastosios padėties tuo ir skiriasi, kad pastaroji suvaržo tam tikras pilietines teises: „Gyventojai to tikrai nepajus, manau, šioje vietoje kažkokių papildomų veiksmų ar nerimų neturėtų būti. Didžiausias nerimas turėtų būti Baltarusijos režimui ir, aišku, kontrabandistams, kurie sąveikauja kartu su režimu“.
Vilmantas Vitkauskas. | ELTA / Josvydas Elinskas
Anot V. Vitkausko, paskelbti ekstremalią situaciją dėl kontrabandinių balionų iš Baltarusijos buvo reikalinga tam, kad valstybė galėtų sukonsoliduoti pajėgumus, priimti greitus sprendimus, paskirti operacijų vadovą ir tokių būdu paspartinti problemos sprendimą. Operacijų vadovu yra paskirtas vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič.
Jis taip pat priduria, jog paskelbus ekstremaliąją padėtį, kariuomenė taip pat gaus tam tikrus įgaliojimus, kad galėtų veikti nepriklausomai nuo to, kokia yra situacija ir operacinė aplinka: „Aišku, reikės dar ir Seimo įgaliojimo dėl tam tikrų veiksmų, ką kariuomenė gali atlikti savarankiškai: panaudoti specialiąsias priemones, jeigu tokių reikėtų, apžiūrėti transporto priemones, tikrinti asmenis ir panašiai. Tas toks unikalumas situacijos yra tai, kad kariuomenė gali veikti savarankiškai. Ir čia atlaisvinamos rankos dėl gebėjimų, jeigu reikėtų prisidėti mūsų policijos pajėgoms prie nusikaltėlių sulaikymo“.
Kitas ne ką mažiau svarbus dalykas – galimybė pasinaudoti mūsų valstybės rezervo lėšomis. Ir visas tas sąnaudas, kurias patirs mūsų tarnybos, galima bus kompensuoti būtent iš rezervo, kuris yra tam ir skirtas“.
Pasak NKVC vadovo, teigiama rezultatai matomi jau dabar. Kaip jis pats teigia, pavyksta išsiaiškinti daugiau kontrabandos krovinių priėmėjų, rasti pačius krovinius: „Statistika dabar mums labai palanki, matome, kad ir mažiau tų paleidimų yra“.
Kalbėdamas apie finansinę atsakomybę, V. Vitkauskas įsitikinęs – žala neturėtų būti atlyginama iš valstybės biudžeto: „Tai tikrai ne Lietuvos Vyriausybė ar mūsų mokesčių mokėtojai, bet Lukašenkos režimas, kuris palengvina tokius procesus, kad jie vyktų. Nuostoliai turėtų būti nukreipti būtent į tą pusę. Aš nekalbu tik apie avialinijas, bet kalbu ir apie mūsų vežėjus, apie visą mūsų transporto sektorių, kuris tikrai patiria daug nepatogumų būtent dėl to, ką Lukašenkos režimas vykdo Baltarusijoje.
Užsienio investuotojai pradeda baidytis Lietuvos
Buvusi Civilinės aviacijos asociacijos (CAVIA) vadovė, buvusi Krašto apsaugos ministerijos viceministrė Orijana Mašalė teigia kalbėjusi su skirtingais verslais, kurie jau vieningai kalba apie tai, jog jie jau patiria nuostolius. Anot jos, kenčia visa grandis verslų: aviacijos kompanijos, viešbučiai, restoranai.
„Aviacijos verslas patiria didžiulius kaštus ir už visą tą žmonių transportavimą šiuo metu yra reikalavimas, kad mokėtų avialinijos arba antžeminio aptarnavimo bendrovės. Mano galva, čia yra viena iš problemų, tai nėra aviacijos verslo ar turizmo verslo sukelta problema, tai net nėra valstybės sukelta problema. Mes esame hibridinio karo smaigalyje“, – aiškino O. Mašalė.
Anot buvusios krašto apsaugos viceministrės, valstybė turi ieškoti būdų, kaip būtų galima kompensuoti nuostolius, kuriuos patyrė verslai: „Mes nekalbame apie milžiniškas sumas. Jeigu mes girdime viešojoje erdvėje lengvus pažadus apie dešimtis milijonų, tai norėtųsi, kad kažkas atsisėstų ir paskaičiuotų, jog užteks viso labo kelių milijonų, kad verslo sąlygos būtų geresnės ir tas pasitikėjimas valstybe būtų aukštesnis“.
O. Mašalė įsitikinusi – didžioji problema yra tai, jog vis dar nesuvokia, kad „mes gyvename hibridinio karo stadijoje“. Anot jos, Vyriausybė planuoja valstybės biudžetą taip, lyg tai būtų taikos sąlygos.
„Ar tai būtų atakos prieš Baltijos jūroje esančius kabelius, ar tai būtų mūsų oro erdvės pažeidimai, ar tai būtų migrantai, sąmoningai siunčiami į mūsų šalį – mes daugybę metų jau esame tokioje situacijoje. Tai sakyčiau, politikai turi pradėti galvoti, kur yra mūsų rezervo krepšelis? Negalvoti, kaip didinti po kelis eurus kažkur, leisti kažką statyti, bet kur yra tas buferis, kuris yra labai svarbus, kad verslas pasitikėtų savo valstybe, kad žmonės pasitikėtų savo valstybe“, – akcentavo ji.
Pasak buvusios CAVIA vadovės, užsienio investuotojai jau ima juokauti, kad Lietuva grįžta į tuos laikus, kai yra nepasiekiama šalimi. Ji pabrėžia, kad politikai, viešasis sektorius, verslai, dirbo tam, jog Lietuva išliptų iš „provincijos etiketo“: „Jeigu tokia situacija seks toliau, tai vadinasi, vėl visi mūsų pasiekiamumo rodikliai kaip reikiant kris žemyn. Vadinasi, mes prarasime užsienio investicijas, mūsų verslininkai neskraidys plėsti savo verslų ir mes turėsime didžiulį neigiamą efektą ekonomikai. Pataupydami keletą milijonų, mes galime prarasti šimtus milijonų“.
Kalbėdama apie stambias užsienio investicijas, O. Mašalė ragina suprasti, kad didelių korporacijų vadovai galvoja ir apie savo asmeninį komfortą, laiką, būdus, kaip nukeliauti į tam tikrą šalį ir tai padaryti kuo efektyviau. Norint neprarasti stambių investuotojų ji ragina politikus į situaciją žvelgti kiek plačiau, nei tik „vieno ar kito baliono pašalinimas“.
„Aviacijos verslas yra beprotiškai dinamiškas, jis yra globalus, ir įmonės gali rinktis, kur jos nori veikti. Jos vertina įvairias, net ir mažiausias detales: su kokiais žmonėmis tenka susidurti, kaip tau tenka apkeliauti, koks yra viešojo sektoriaus požiūris į tave ir visi kiti maži komponentai. Ir tokie maži dalykai kartais gali būti lemiami. Aviacija kol kas neatsisako ambicijos sukurti 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), bet reikia suprasti, kad tai nėra vien tik verslo uždavinys, tai yra ir politikų uždavinys matyti šio sektoriaus kuriamą vertę ir kuo labiau panaudoti ją mūsų visų valstybės gerovei“, – aiškino O. Mašalė.
Šaltinis: ALFA.LT