Ar Lietuvoje dirbti vis dar finansiškai naudingiau nei gyventi vien iš socialinės paramos? Nors viešojoje erdvėje nuolat keliami klausimai apie vadinamąsias „spąstų“ situacijas, kai minimalų atlyginimą gaunantis žmogus su šeima esą uždirba nedaug daugiau nei socialinės paramos gavėjas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) tikina, kad dirbančiųjų bendros pajamos visais atvejais išlieka didesnės.
Vilniaus miesto savivaldybė pastebi, kad sistema reikalauja nuolatinės priežiūros ir kontrolės, o daliai gyventojų darbo rinkos paskatos vis dar išlieka jautrus klausimas.
Tuo tarpu „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pabrėžia, kad laikina nedarbo draudimo išmoka yra būtina apsauga netekus darbo, tačiau ji turi būti ribota, kad skatintų grįžti į darbo rinką. Didžiausia rizika, anot jo, kyla tada, kai ilgalaikė socialinė parama kartu su šešėline ekonomika silpnina paskatas dirbti ir gali tapti nuolatine alternatyva darbui.
Taigi matematika čia ne tokia paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes kai kuriais atvejais šeimos socialinė pašalpa gali prilygti ir minimaliai mėnesinei algai (MMA), o ar tuomet tikrai naudingiau yra dirbti?
Štai Agnė, gyvenanti viename Raseinių rajone esančiame kaime, viena augina du vaikus ir sako, kad jai šiuo metu dirbti nelabai apsimoka.
„Aš gyvenu kaime, jeigu dirbčiau mieste, man reiktų važinėt, tai aš daug išleisčiau ant kuro ar autobuso bilietų, dar neturėčiau laiko ir vaikais pasirūpinti. Juos gi reikia išleist į mokyklą, padėt paruošt pamokas, maistą paruošti, kas man liktų iš tos algos pragyvenimui. Tai dabar gaunu 666 eurų pašalpą, už vaikus dar prideda, tai galiu niekur neskubėdama visais pasirūpinti, o pavasarį daržovių ir bulvių pasisodinu“, – kalbėjo ji.
Ką gali gauti nedirbantys
Naujienų portalas Lrytas pasidomėjo, kokias pagrindines pašalpas ir kompensacijas (būsto, šildymo, socialines) šiandien gali gauti nedirbantis gyventojas, šeima ir kokia būtų jų bendra suma per mėnesį.
Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas išdėstė, kad nedirbantys ar mažas pajamas gaunantys asmenys ir šeimos gali pretenduoti į šias pagrindines paramos rūšis:
Socialinė pašalpa skiriama, jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio (dydis kinta kasmet, nuo sausio 1 d. VRP dydis siekia 233 Eur, taigi atitinkamai 1,1 – 256,3 Eur; toliau komentare prie VRP dydžio skliaustuose bus nurodoma atitinkama suma eurais šiemet). Apskaičiuojant besikreipiančiojo asmens ar šeimos pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis darbinių pajamų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus tai gali sudaryti nuo 20 iki 40 proc.).
Socialinės pašalpos dydis priklauso nuo VRP, šeimos sudėties ir pajamų, o vienam nedirbančiam asmeniui paprastai siekia nuo 256 iki 326 eurų per mėnesį.
Socialinė pašalpa taip pat gali būti skiriama išimties tvarka, jeigu šeimos arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 50 proc. 1,1 VRP dydžio (128,15 Eur).
Vienam gyvenančiam asmeniui arba bent vienam iš šeimos narių įsidarbinus iki 12 mėnesių papildomai skiriama socialinė pašalpa, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio.
Būsto šildymo išlaidų kompensacija gali būti teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, dujomis, elektra ir pan.). Už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp gaunamų pajamų ir 2 VRP dydžių (466 Eur) kiekvienam šeimos nariui. Jei asmuo gyvena vienas – viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 3 VRP dydžių (699 Eur).
Tiek skiriant socialinę pašalpą, tiek būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, vertinamas ir gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.
Parama priklauso nuo šeimos sudėties, pajamų, turimo turto ir išlaidų būstui, tačiau vienam nedirbančiam asmeniui bendra parama per mėnesį paprastai sudaro apie 260–330 Eur.
Ar Lietuvoje dirbti vis dar finansiškai naudingiau nei gyventi vien iš socialinės paramos?
V.Skaraičio nuotr.
MMA ar pašalpa?
Ministerija pasidalijo konkrečia situacija, kai šeimoje yra du suaugę ir du vaikai. Taigi, paskaičiuokime.
„Jei vienas šeimos narys 2026 m. dirba už minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), „į rankas“ jis gautų 846,96 Eur. Kadangi tokio namų ūkio pajamos būtų mažesnės nei socialinei pašalpai gauti taikoma pajamų testo riba, šeimai dar priklausytų 321,72 Eur socialinė pašalpa. Vadinasi, vien darbo užmokesčio ir socialinės pašalpos suma (neįskaitant universalios ir papildomos išmokos vaikui) sudarytų 1 168,70 Eur.
Tuo metu, jei tokios sudėties šeimoje suaugę asmenys nedirbtų ir neturėtų teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką, maksimalus socialinės pašalpos dydis (jei šeima neturėtų jokių pajamų) siektų 845,79 Eur.
Vertinant pateiktą pavyzdį galima teigti, kad jei namų ūkyje bent vienas asmuo dirba ir gauna bent MMA, tai šeimai finansiškai naudingiau, nei jei šeimoje niekas nedirbtų“, – apibendrina ministerija.
Tačiau dera atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu šeima papildomai negautų socialinės pašalpos dėl neįskaičiuojamos dalies darbo užmokesčio, tai socialinės pašalpos šeimai ir MMA dydžių skirtumas būtų vos 1 euras.
Atkreipia dėmesį į du dalykus
Kalbėdamas apie socialinės paramos sistemą, ekonomistas siūlo aiškiai atskirti dvi skirtingas paramos rūšis – nedarbo draudimo išmoką ir ilgalaikę socialinę paramą.
„Jeigu kalbame apie nedarbo draudimo išmoką, pats žodis „draudimas“ reiškia, kad tai yra laikina apsauga nuo pajamų praradimo. Žmogus dažniausiai ne savo noru netenka darbo, todėl tam tikrą laiką jam turėtų būti kompensuojama dalis prarastų pajamų“, – aiškina jis.
Anot Ž. Maurico, tokiais atvejais išmokos norma gali būti gana aukšta – paprastai nuo 50 iki 80 proc. buvusių pajamų. „Pavyzdžiui, Šveicarijoje ji siekia apie 80 proc. Tačiau labai svarbu, kad ši išmoka būtų riboto laikotarpio ir palaipsniui mažėtų. Tarkime, pirmus tris mėnesius – 80 proc., vėliau – 60 proc., dar vėliau – 40 proc. Tai motyvuoja žmogų aktyviai ieškoti darbo“, – sako jis.
Ar Lietuvoje dirbti vis dar finansiškai naudingiau nei gyventi vien iš socialinės paramos?
V.Skaraičio nuotr.
Ekonomisto teigimu, tokia sistema leidžia žmogui ne skubotai priimti bet kokį pasiūlymą, o išnaudoti laiką persikvalifikavimui ar naujų galimybių paieškai. „Tai neturėtų tapti atostogų laikotarpiu – iš esmės tai yra apmokamas darbo paieškos ir kvalifikacijos kėlimo etapas“, – pabrėžia pašnekovas.
Vis dėlto, jo vertinimu, didesnė rizika kyla kalbant apie ilgalaikę socialinę paramą.
„Blogi pavyzdžiai matomi kai kuriose Vakarų Europos šalyse, taip pat Skandinavijoje, kur susiformuoja ilgalaikė priklausomybė nuo pašalpų. Atsiranda net piktnaudžiavimo atvejų – žmonės formaliai registruojasi kaip bedarbiai, tačiau faktiškai dirba šešėlyje ir kartu naudojasi valstybės parama“, – teigia ekonomistas.
Jo nuomone, pavojingiausia situacija susidaro tada, kai šalyje yra didelė šešėlinė ekonomika. „Jeigu žmogus gali dirbti neoficialiai ir tuo pačiu gauti įvairias išmokas, paskata legaliai dirbti silpnėja“, – sako jis.
Kita vertus, trumpalaikis laikotarpis, kai nedarbo išmoka kartu su kitomis paramomis laikinai sudaro panašias ar net kiek didesnes pajamas nei minimalus atlyginimas, ekonomisto vertinimu, nebūtinai yra problema. „Jeigu žmogus žino, kad tai laikina ir išmoka mažės, didelės dramos čia nematau. Problema atsiranda tada, kai susiformuoja ilgalaikė sistema, leidžianti iš paramų gyventi metų metus“, – pažymi jis.
Sprendimų yra
Kalbėdamas apie galimus sprendimus, ekonomistas sutinka, kad didinti atotrūkį tarp MMA ir socialinės paramos galėtų būti vienas iš galimų sprendimų.
Jis taip pat mini mažesnę mokestinę naštą mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams bei universalias išmokas, kurios nepriklausytų nuo užimtumo statuso.
„Pavyzdžiui, vaiko pinigai yra neutralus instrumentas – jie nei skatina, nei atbaido nuo darbo. Tačiau labai svarbu, kad sistema būtų kuo paprastesnė ir skaidresnė, kad nebūtų situacijos, kai formaliai žmogus nieko neuždirba, bet per įvairias išimtis susirenka didelę sumą“, – apibendrina jis.
Ekonomistas pabrėžia, kad vieno paprasto sprendimo šioje situacijoje nėra. „Visiškai panaikinti paramą negalima – civilizuotoje valstybėje turi būti minimalus saugiklis. Tačiau sistema turi būti tokia, kad laikina pagalba nevirstų nuolatine alternatyva darbui“, – reziumuoja pašnekovas.
Remiantis „Sodros“ duomenimis, 2025 m. lapkritį minimalią mėnesinę algą arba mažiau uždirbo apie 141,7 tūkst. darbuotojų, dirbančių visą ir ne visą darbo laiką.
Ar Lietuvoje dirbti vis dar finansiškai naudingiau nei gyventi vien iš socialinės paramos?
V.Skaraičio nuotr.
Socialinė pašalpa turi sąlygų
SADM pabrėžia, kad socialinė pašalpa nėra besąlyginė – ją gaunantys suaugusieji privalo dirbti arba aktyviai ieškoti darbo, o nevykdant užimtumo reikalavimų parama gali būti mažinama ar skiriama tik vaikams.
„Gaunamos paramos dydis nemažina paskatų dirbti.
Vis tik, svarbu atkreipti dėmesį, kad socialinę pašalpą gaunantiems suaugusiems asmenims yra keliamos sąlygos, pvz., dirbti, o nesant darbo, ieškoti jo registruojantis Užimtumo tarnyboje (išskyrus tam tikrus atvejus), jiems teikiamos paslaugos siekiant juos įtraukti ar sugrąžinti į darbo rinką.
Jeigu šeima nevykdo keliamų sąlygų dėl užimtumo, gali būti mažinama socialinė pašalpa arba ji skiriama tik vaikams“, – pažymi ministerija.
Įžvelgia rizikų dėl pajamų
Teisės aktai numato priemones, kurios turėtų skatinti gyventojus dirbti. Pašalpos gavėjams taikomas proporcingas socialinės pašalpos mažinimas darbingo amžiaus nedirbantiems asmenims, priklausomai nuo gaunamo socialinės pašalpos termino. Pavyzdžiui, gaunantiems ilgiau nei 5 metus, nuo 61 socialinės pašalpos mokėjimo mėnesio skiriama 50 proc. asmeniui apskaičiuotos pašalpos sumos nepinigine forma (pinigai socialinėje kortelėje).
Taip pat socialinės pašalpos gavėjui įsidarbinus, iki 12 mėnesių po įsidarbinimo mokama papildoma socialinė pašalpa įsidarbinus.
Na, o dirbantiems asmenims, skiriant piniginę socialinę paramą į pajamas neįskaitoma nuo 20 iki 40 proc. darbinių pajamų (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – pavyzdžiui, vienam gyvenančiam asmeniui neįskaitoma 20 proc. pajamų, šeimoms, auginančioms vaikus – nuo 25 proc. iki 30 proc. pajamų, vienišiems tėvams, auginantiems vaikus – nuo 35 proc. iki 40 proc. pajamų).
Be to, anot G. Grubinsko, yra numatyta galimybė savivaldybėms taikyti papildomas priemones, nustatant gyventojų teisę į piniginę socialinę paramą: papildoma pareiškėjų apklausa, jų pateiktų duomenų ir dokumentų tikrinimas ar papildomų duomenų, patvirtinančių teisę į paramą, rinkimas, periodinis paramos gavėjų gyvenimo sąlygų, turimo turto ir užimtumo tikrinimas.
Ši priemonė, anot jo, pagal turimus žmogiškuosius resursus yra taikoma, tačiau piniginės socialinės paramos gavėjų skaičius yra didelis, todėl papildomai tikrinti visų galimybės nėra.
„Tai, deja, sudaro riziką, kad dalis išmokų gavėjų gauna pajamas iš savarankiškos veiklos, turto nuomos, prekybos vertybiniais popieriais ir pan., bet pajamų nedeklaruoja arba deklaruoja mažiau nei gauna faktiškai“, – pažymėjo G. Grubinskas.
Stiprina paskatas dirbti?
SADM teigia, kad net dirbant už MMA, priklausomai nuo namų ūkio sudėties, žmogus gali turėti teisę į socialines išmokas. Taip pat primena, kad dalis paramos priemonių yra universalios – pavyzdžiui, universali išmoka vaikui mokama nepriklausomai nuo šeimos pajamų.
Be to, ministerija nurodo, kad socialinę pašalpą Lietuvoje jau daug metų gauna vos kiek daugiau nei 2 proc. gyventojų, o būsto šildymo ir vandens kompensacijas – 7 proc. visų namų ūkių.
SADM akcentuoja ir visai neseniai priimtus, bet dar neįsigaliojusius, sistemos pakeitimus.
Ar Lietuvoje dirbti vis dar finansiškai naudingiau nei gyventi vien iš socialinės paramos?
T.Bauro nuotr.
„2025 m. gruodžio 23 d. priimti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kurie įsigalios 2026 m. birželio 1 d. Jais siekiama didinti paramos prieinamumą ir adekvatumą bei stiprinti paskatas integruotis į darbo rinką – palengvinti sąlygas dirbantiems, vieniems vaikus auginantiems tėvams, taip pat vaikus su negalia auginančioms šeimoms, patobulinti papildomos socialinės pašalpos įsidarbinus skyrimą, peržiūrėti turto vertinimo kriterijus ir kt.“, – vardija ministerija.
Be to, priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams ugdymo įstaigose nemokamas maitinimas skiriamas nevertinant šeimos gaunamų pajamų.
Fiksuoja atvejus, kai dirbama nelegaliai ir prašoma paramos
Pasidomėjus, ar savivaldybė fiksuoja atvejus, kai gyventojai atsisako darbo arba dirba neoficialiai, nes socialinė parama suteikia panašias ar net didesnes pajamas, G. Grubinskas paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybė ir Valstybinė darbo inspekcija nuo 2014 m. yra sudariusios bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo VDI Vilniaus teritorinis skyrius praneša savivaldybei apie nelegaliai dirbusius ar veiklą vykdžiusius asmenis, dėl kurių nelegalaus darbo įmonių vadovams buvo surašyti Administracinio nusižengimo protokolai už nelegalių darbuotojų samdymą arba kurie vykdė veiklą, neįsigiję verslo liudijimo ar kitaip neįregistravę vykdomos veiklos.
„Per pirmus tris praėjusių metų ketvirčius pagal iš VDI gautą informaciją piniginės socialinės paramos teikimas, socialinės pašalpos skyrimas ir kitos prevencinės priemonės buvo pritaikytos penkiems asmenims“, – nurodė jis.
MMA ir išmokos vertinamos kartu
Visgi, SADM teigia, kad nustatant MMA jau kelerius metus atsižvelgiama į tai, jog „į rankas“ gaunamas atlygis nebūtų mažesnis nei skurdo rizikos riba, o socialinės išmokos kasmet indeksuojamos pagal kainų ir darbo užmokesčio pokyčius.
Ministerija pabrėžia, kad socialinės paramos išmokos paprastai yra mažesnės už MMA ir dažniausiai nesiekia minimalių vartojimo poreikių dydžio, nors tam tikrais atvejais, dėl ypatingos šeimos padėties, bendra gaunama suma gali būti didesnė.
Peržiūrint sistemą nuolat vertinamas išmokų ir darbo pajamų santykis bei paskatos dirbti – 2026 m. MMA augo 11,1 proc., o socialinių išmokų baziniai dydžiai didėjo 5,2–5,7 proc., siekiant išlaikyti motyvaciją dirbti ir kaupti socialinio draudimo stažą.
Šaltinis: LRYTAS.LT
