Dar būdami opozicijoje socialdemokratai kritikavo konservatorių, liberalų ir „laisviečių“ sprendimus ir mušė į krūtinę sakydami, kad laimėję rinkimus sieks mažinti skurdą. Dabar socialdemokratai – valdantieji, o buvusio jų premjero Gintauto Palucko Vyriausybės siūlymu panaikinta PVM lengvata šildymui, kuri padėjo daliai žmonių išvengti didelių sąskaitų.
Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata su 9 proc. tarifu buvo skirta šildymui, karštam vandeniui ir malkoms. Ši lengvata atsirado prie konservatorių Vyriausybės ir įsigaliojo nuo 2022 m. spalio 1 d.
Pernai socialdemokratų premjero Gintauto Palucko Vyriausybė pasiūlė šią lengvatą naikinti. Kaip tuomet sakė tuometinis finansų ministras Rimantas Šadžius, ši lengvata yra netikslinga, neorientuota į konkrečios socialinės problemos sprendimą.
„Vyriausybė yra pasirengusi didinti turto ribas, kurios dabar apriboja žmonių galimybę gauti šildymo kompensacijas ir kitokias kompensacijas už komunalines paslaugas“, – pernai kalbėjo buvęs ministras R. Šadžius.
Seimas G. Palucko Vyriausybės siūlymui pritarė, todėl nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo standartinis 21, o ne 9 proc., PVM šildymui, karštam vandeniui ir malkoms.
Tiesa, pasikeitė ir kiti tarifai. Nuo sausio 1 d. nuo 9 iki 5 proc. sumažėjo lengvatinis PVM knygoms ir neperiodiniams leidiniams, o 9 proc. PVM lengvata apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams padidėjo iki 12 proc.
Priminė, ką kalbėjo socialdemokratai
Konservatorė Paulė Kuzmickienė atkreipė dėmesį, kad valdžioje buvus konservatoriams, socialdemokratai daug kalbėjo apie skurdą ir jo mažinimą.
„Tai žmonių stūmimas elgetauti. Taip apie šildymo kainas ir valdžios sprendimus kalbėjo Vilija Blinkevičiūtė. Bet čia 2022-ieji.
Toks požiūris mums, socialdemokratams, nepriimtinas. Tai žmonių stūmimas elgetauti. Šildymo kaina kai kur išsipūtė net tris kartus, žmonių pajamas negailestingai ryja infliacija. Su kiekviena uždelsta diena be sprendimų socialinė įtampa grėsmingai auga. (V. Blinkevičiūtė, 2022 m. sausio 27 d.)
Tuomet galiojo 9 proc. PVM lengvata šildymui, veikė taiklios kompensacijos, nors socialdemokratai siūlė net 0 proc. PVM kaip sprendimą“, – feisbuke rašo P. Kuzmickienė.
Šiuo metu, socialdemokratams esant valdančiaisiais, PVM lengvata šildymui panaikinta, taikomas 21 proc. tarifas. Apie lengvatos grąžinimą dabartinė Ingos Ruginienės Vyriausybė nekalba.
„Jeigu 2022 m. 9 proc. PVM buvo vadinamas socialiai nejautriu sprendimu, tai kaip vertinti 21 proc. PVM šiandien?“ – klausia P. Kuzmickienė.
Izgorodinas mano, kad reikia grąžinti PVM lengvatą šildymui
Už sausio mėnesį gyventojai dideles (kai kur net po kelis kartus didesnes) elektros ir šildymo sąskaitas. Ekspertų vertinimu, tam įtakos turėjo užsitęsę šalčiai, dėl ko padidėjo energijos suvartojimo paklausa, o jos gamyba nebespėjo užpildyti tarpo.
O tų, kurie naudojosi PVM lengvata šildymui, sąskaitos natūraliai pakilo dėl didesnio tarifo.
Visgi nuomonės, ar reikėtų grąžinti PVM lengvatą šildymui, išsiskiria. „Citadele“ bando ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad lengvata reikalinga.
„Šių metų praktika parodė – kai užpuola šalčiai ir elektros bei energetikos kainos rinkose kyla, šildymo sąskaitos pakankamai stipriai padidėja. Tai, manau, visgi yra socialiai jautrus aspektas. Jis daro įtaką ir tų žmonių, kurie uždirba daugiau, finansinei padėčiai, bet gerokai stipriau – tų žmonių, kurie uždirba mažesnes pajamas“, – sako jis.
„Arba tuos žmones reikia iš tiesų apsaugoti kažkokiais kitais instrumentais, arba, kas galbūt būtų logiškiau, įvertinti tai, kad infliacija lieka pakankamai aukšta, kainos nuo kovido yra gana stipriai pakilusios, todėl visuomenei reikalinga šiokia tokia valstybės parama. Tuo labiau, aš manau, kad tie praradimai valstybei nėra kažkokie labai mirtini“, – komentuoja ekspertas.
Mauricas abejoja PVM lengvatos šildymui prasme
Tuo metu „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas nemato PVM lengvatos prasmės. Anot jo, šia lengvata galėjo naudotis tik dalis žmonių, todėl ji socialinę nelygybę ne mažino, o skatino.
„Aš manyčiau, kad tai nėra pati prasmingiausia lengvata, nes didžiausią naudą gauna turtingi žmonės, kurie turi didelio ploto namus, taip pat butus ir gyvena didžiuosiuose miestuose“, – sakė jis.
„Tai iš esmės didina turtinę ir pajamų nelygybę, nes tie, kurie gyvena mažo ploto būstuose, jų sąskaitos nebūna labai didelės, arba, jeigu gyvena kaime, ten šildosi kietu kuru. O jeigu gyventojų pajamos labai mažos, jie dažniausiai gauna kompensacijas“, – komentavo ekonomistas.
Paklausus, ar vien tik kompensacijų užtenka, Ž. Mauricas kitokių paramos mechanizmų neįvardija, bet sutinka, kad kompensacijos irgi gali būti patobulintos.
„Galbūt netgi kompensacija galėtų būti dar labiau suprastinta, kad ji būtų viena, skirta visoms reikmėms. Dabar galima parašyti kompensacijas ir šaltam vandeniui, kas yra juokingos sumos, vos keli eurai, nes esmė yra vandens pašildymas, o vandens Lietuvoje turime daug. Tai galbūt tą įrankį būtų galima dar supaprastinti, sujungti į vieną ir naudoti per daug nepiktnaudžiaujant“, – komentavo ekonomistas.
Nors šis sausis – vienas iš šalčiausių per paskutinius 15 metų, anot Ž. Maurico, pagal vienos žiemos temperatūrą nereikėtų keisti mokesčių politikos
„Bendro sezono sąskaita bus tik apie 10 proc. didesnė negu po 2012–2013 metų žiemos, t. y. prieš 12–13 metų. Per tą laikotarpį gyventojų pajamos gyventojų yra išaugusios beveik tris kartus. Tai dalis, kuri yra skiriama šildymo sąskaitoms, ji tikrai nėra tokia didelė. Faktas tas, kad didelės sąskaitos yra daugiausiai ne dėl lengvatos panaikinimo, bet dėl šalčio“, – kalėjo Ž. Mauricas.
Galima gauti kompensacijas šildymui
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas nemano, kad reikėtų grįžti prie mažesnio PVM tarifo centralizuotam šildymui.
„Tie, kurie galėjo pasijungti prie šilto vamzdžio, tą lengvatą gavo, o tie, kurie naudoja dujas, anglį, malkas ir kitas kūrenimo priemones, jokių lengvatų neturėjo“, – LRT žurnalistams komentavo jis.
Anot A. Syso, tiems, kuriems sunku apmokėti sąskaitas, kur kas tikslingesnės yra kompensacijos, nes jos nuo gyventojo socialinės padėties ir gyvenimo sąlygų, o ne būdo, kaip šildosi.
2025 m. rugsėjo–gruodžio mėn. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) pateikta apie 256 tūkst. prašymų dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų gavimo.
Ministerijos duomenimis, praėjusio šildymo sezono metu vidutiniškai per mėnesį kompensaciją gavo apie 161,2 tūkst. asmenų.
Pasak SADM, prašymus dėl kompensacijų 2025–2026 m. šildymo sezonui nepasiturintys gyventojai gali teikti nuo rugsėjo pradžios, viso šildymo sezono metu.
Nustatytos formos prašymą ir būtinus dokumentus gyventojai gali teikti elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos interneto svetainėje arba tiesiogiai atvykus į gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją.
Jeigu kompensaciją skiriantiems asmenims kils abejonių, ar gyventojai tikrai neišgali susimokėti už šildymą, savivaldybė gali patikrinti, kaip žmogus gyvena.
Didžiausios sąskaitos už šildymą – mažosiose savivaldybėse
Smarkiai išaugus gyventojų šildymo sąskaitoms už sausio mėnesį, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad jos labiausiai didėjo mažiausiose šalies savivaldybėse.
„Didžiausios šilumos kainos ir atitinkamai šildymo sąskaitos bus tose mažosiose savivaldybėse, kur šilumos kaina yra apie du kartus didesnė negu didžiuosiuose arba vidutinio dydžio miestuose – Biržai, Kelmė, Lazdijai, Kazlų Rūda“, – LRT radijui pirmadienį sakė jis.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, sausį šildymo sąskaitos didžiausios buvo Kaune, vasarį jos augs dar labiau.
V. Lukoševičiaus teigimu, mažiausios šildymo sąskaitos tarp didžiųjų miestų mažiausios buvo Šiauliuose, kas susiję su žemesnėmis šilumos kainomis, o ne su nežymiais temperatūros skirtumais tarp miestų.
Jis taip pat kartojo, kad šildymo kainas labiausiai didina išaugęs energijos suvartojimas, panaikinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centralizuotam šildymui – vietoje lengvatinio 9 proc. PVM nuo sausio taikomas standartinis 21 proc. tarifas.
„Kaip ir prognozavom, čia natūrali fizika veikia – dėl temperatūrų kritimo, kuris lyginant su praėjusių metų sausiu arba su gruodžiu lėmė apie 60–70 proc. didesnį šilumos suvartojimą, tas tiesiog atsispindi ir šildymo sąskaitose“, – teigė V. Lukoševičius.
Šaltinis: TV3.LT
