Televizijos eteryje pasigirdo siūlymai „čipuoti“ vaikus

Naujienos

Mažamečius siūloma „apsaugoti“ po oda įdiegiant mikroschemas

Po Lietuvą sukrėtusio 9-metės Agotos pagrobimo tv3 rengiamoje laidoje „TOP 3 aktualijos“ pasigirdo siūlymai „čipuoti“ vaikus kaip naminius gyvūnus neva siekiant juos apsaugoti nuo panašių nelaimių. Panašus metodas jau taikomas ir Švedijoje, kur po oda dedami implantai, kaip laidos vedėja prasitarė, savo principu labai panašūs į COVID-19 pasus.

Visa tai pasigirdo laidoje, kurioje didžiausias dėmesys buvo skiriamas kasmet be žinios dingstančių vaikų problemai aptarti[1]. Galbūt išjautrėjusi visuomenė, baimindamasi dėl savo atžalų saugumo, tą ir padarytų, jei tik atsirastų tokia galimybė? Iš dalies, juk taip patogu būtų sekti, su kuo atžala susitinka, kuriose vietose lankosi ir pan., o nenumatytais atvejais, galbūt vadinamas „čipas“ ir padėtų išsaugoti gyvybę.

Tokia idėja neva „apsaugoti“ mūsų vaikus tokiais būdais kilo ne tv3 laidos vedėjai, bet Pasaulio ekonomikos forumo mokslinių tyrimų ir plėtros viceprezidentei bei Eindhoveno padalinio Nyderlanduose generalinei direktorei Kathleen Philips[2].

K. Philips savo straipsnyje atsitiktinai užsiminė apie galimybes naudoti mikroschemas vardan „vaikų saugumo“. Tačiau kol kas tokia idėja visuomenėje veikiau priimama kaip konspiracijos teorija. Nors, grįžtant prie COVID-19 sertifikatų – iš dalies jau buvo įgyvendinta.

QR kodai į kasdienį gyvenimą buvo įdiegti dar pandemijos metu. Claudio Schwarz/Unsplash nuotrauka
QR kodai į kasdienį gyvenimą buvo įdiegti dar pandemijos metu. Claudio Schwarz/Unsplash nuotrauka

Pradėta nuo naminių gyvūnų „čipavimo“

Ar realu tai, kad ateityje, o galbūt ir visai netolimoje, savo vaikus seksime per jiems po oda įdiegtą mikroschemą, galime atsakyti pažvelgę į istoriją, kaip tai nutiko su naminiais gyvūnais. Iš pradžių mikroschemos namuose laikomiems gyvūnams (pagrinde šunims ir katėms) buvo tarsi prabangos ženklas, tuo susirūpindavo arba itin uolūs gyvūnų mylėtojai, oficialių veislynų atstovai arba tiesiog pasiturintys asmenys, galėję sau tai leisti ir profilaktiškai savo gyvūnėlius vedę pasirodyti pas veterinarus.

Nuo 2021 m. gegužės 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos, kuriomis įvestas privalomas naminių gyvūnų – šunų, kačių ir šeškų – ženklinimas mikroschemomis, o tuo tarpu ir registravimas Gyvūnų augintinių registre[3].

Toks pokytis taip pat buvo argumentuojamas panašiais aspektais kaip ir vaikų „ženklinimas“ – neva nutinka visko: gyvūnai pabėga ir pasimeta, o taipogi ir tarp gyvūnų augintojų yra piktavalių, o būtent ši priemonė esą padės nuo jų kiek įmanoma labiau apsisaugoti.

Žingsnį link privalomo kačių ženklinimo mikroschemomis 2019-aisiais pradėjo ir Jungtinė Karalystė vyriausybei pradėjus konsultacijas su visuomene dėl kačių ženklinimo[4].

Galiausiai JK parlamentas nutarė, jog visi šeimininkai savo kates lustais paženklinti turės iki 2024 m. birželio 10 d.[6] Tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad reikalavimų nesilaikoma, bus taikomas 21 dienos laikotarpis, per kurį katei turės būti implantuota mikroschema arba galės būti skirta bauda, siekianti iki 500 svarų sterlingų.

Vis daugiau švedų savo noru renkasi mikroschemas

Štai Švedijoje jau yra įprasta savo noru po oda implantuotis mikroschemas – žmonės tą daro vardan patogumo – su šiomis mikroschemomis paprasčiau patekti į namus, biurus ar sporto klubus, ranką tiesiog priliečiant prie skaitytuvo[5].

Mikroschemas kuriančios bendrovės „Biohax International“ vartotojai lustuose gali išsaugoti skubios pagalbos kontaktus, socialinės žiniasklaidos profilius ir elektroninius bilietus.

Skelbiama, kad poodinius lustus Švedijoje įsidiegė jau daugiau kaip 4 tūkst. žmonių (2018 m. duomenimis), dabar, tikėtina, rodikliai bus dar labiau išaugę. Mikroschemos įterpimas į žmogaus kūną vidutiniškai kainuoja 180 JAV dolerių.

Nepaisant visų išvardytų „privalumų“ kyla susirūpinimas dėl tokio žmogaus privataus gyvenimo apsaugos. Švedijoje dirbantis britų mokslininkas Benas Libbertonas išsakė savo nuogąstavimus dėl piktnaudžiavimo lustuose saugomais ir su asmens sveikata susijusiais duomenimis. Pasak jo, jiems populiarėjant, svarbu imtis ir griežtesnės informacijos sklaidos kontrolės ir priimti deramus teisės aktus.

Prisiminkime ir tuos pačius COVID-19 sertifikatus, galiojusius pandemijos metu ir skirtus įrodyti visiškai svetimiems ir nepažįstamiems asmenims savo sveikatos būklę (kad persirgote koronavirusu, esate vakcinuotas (-a) arba turintis (-i) neigiamą COVID-19 testo rezultatą). Sertifikatai galiojo QR kodo pavidalu išmaniuosiuose įrenginiuose.

Jau dabar populiaru visą gyvenimą sutalpinti mobiliuosiuose telefonuose – čia ir virtuali banko kortelė, virtualūs lėktuvo, autobusų bilietai, galimybė valdyti visus išmanius namų įrenginius neiškeliant kojos iš lovos (kaip antai „Alexa“, „Google Home“, „Smart Things“ ir pan.). Nedaug trūksta ir visos šios galimybės gali kaipmat persikelti į lustą po oda, ir išpopuliarėti ne tik Švedijoje.

Šiuolaikinės technologijos leidžia „žymėti“ mažamečius be intervencijos. Jaime Marrero/Unsplash nuotrauka
Šiuolaikinės technologijos leidžia „žymėti“ mažamečius be intervencijos. Jaime Marrero/Unsplash nuotrauka

Yra ir daugiau priemonių, skirtų apsaugoti vaikus

Grįžtant prie vaikų saugumo klausimo, kad ir kaip įtikinamai skambėtų mikroschemos po oda tam, kad vaikai nedingtų be žinios, šiuolaikiniame technologijų pasaulyje jau gausu priemonių, kurias galima pasirinkti siekiant žinoti vaiko lokaciją. Viena iš tokių – gamintojo „Apple“ priemonė „AirTag“, kurios paskirtis – padėti surasti dingusius daiktus, pavyzdžiui, raktus.

Šį „žetoną“ galima paslėpti ir vaiko vidinėje striukės kišenėje ar kitoje menkiau pasiekiamoje ir matomoje vietoje, o prietaisas veiks kaip GPS prietaisas ir telefone rodys esamą vaiko lokaciją. Pasitarnauti gali ir šiuo metu itin populiarūs išmanieji laikrodžiai.

„Android“ operacinės sistemos vartotojams siūlomas tokią pačią funkciją atliekantis prietaisas „Tile Mate“.

Šaltinis: 77.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis.lt
error: Alert: Content is protected !!