Preliminariais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 metais Lietuvoje gimė 17 478 kūdikiai. Tai – rekordiškai mažas skaičius ir neraminantis rodiklis. Visgi, turime ir kuo pasidžiaugti.
Mirtingumas Lietuvoje grįžo į priešpandeminį lygį: trejus metus laikosi stabiliai ir smarkiai nedidėja. O vyresnio amžiaus žmonių sveikata gerėja.
Į Lietuvą sugrįžta anksčiau emigravę Lietuvos piliečiai. Praėjusiais metais tokių buvo 18 tūkst.
Pagrindinius demografinius rodiklius Lietuvoje sausio 30-ąją per spaudos konferenciją pristatė Valstybės duomenų agentūros generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė. Ji pažymėjo, kad 2025 metais, išankstiniais duomenimis, mūsų šalyje gimė rekordiškai mažai kūdikių.
Beje, šis skaičius – mažiausias nuo 1994 metų, nuo stebėjimų pradžios.
Praėjusiais metais Lietuvoje mirė panašus skaičius žmonių kaip ir 2024 metais, o emigravo 28 tūkst. gyventojų, iš kurių beveik 10 tūkst. buvo Lietuvos piliečiai. Jų 2025-aisiais emigravo kiek daugiau nei 2024-aisiais.
O imigrantų turėjome mažiau nei prieš tai, sumažėjo imigrantų iš kai kurių trečiųjų valstybių.
Tarp imigrantų – ir 18 tūkst. Lietuvos piliečių, kurie sugrįžo čia gyventi.
Jūratė Petrauskienė
FOTO: ELTA / Andrius Ufartas
Nuolatinių gyventojų – 2 mln. 887 tūkst.
„Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 887 tūkst. nuolatinių gyventojų, tai yra 3,8 tūkst. mažiau nei prieš metus. Neto tarptautinė migracija išliko teigiama, tačiau sumažėjęs atvykusiųjų iš Baltarusijos, Tadžikistano, Azerbaidžano, Kirgiztano bei Indijos skaičius turėjo neigiamos įtakos bendrajam gyventojų skaičiaus sumažėjimui.
Kiti demografiniai rodikliai, kaip ir ankstesniais metais, turėjo neigiamą įtaką Lietuvos gyventojų skaičiaus kitimui. Praėjusiais metais gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių. Tai – 8 proc. mažiau negu 2024-aisiais. Tai – rekordiškai mažas kūdikių skaičius.
Mirė daugiau nei 37 tūkst. žmonių – panašiai kaip 2024 metais.
Praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo 28 tūkst. gyventojų. Tai – 165 mažiau negu 2024 metais. Iš jų beveik 10 tūkst. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai. Tai yra 2 proc. daugiau nei 2024 metais.
Imigravo beveik 45 tūkst. žmonių – beveik 14 proc. mažiau nei 2024 metais. Apie 27 tūkst. imigravusiųjų buvo užsieniečiai, daugiau nei pusė, tai yra 62 proc., jų – darbingo amžiaus vyrai.
Praėjusiais metais į Lietuvą grįžo gyventi 18 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių. Tai sudarė kiek daugiau nei 40 proc. visų imigravusiųjų. Palyginti su 2024 metais, grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių buvo 741 mažiau nei 2024 metais“, – statistiką pristatė J. Petrauskienė.
Populiacijos dydis stabilus
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro vadovas, Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininkas Daumantas Stumbrys įvertino, kad demografinė situacija Lietuvoje šiuo metu yra prasta. Kita vertus, jo teigimu, galima įžvelgti ir pozityvių aspektų.
D. Stumbrys atkreipė dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičius smarkiai nekinta, drastiškai nemažėja. Ir tai, kaip pažymėjo mokslininkas, susiję su pozityviais migracijos srautais.
Gyventojai
FOTO: Jonas Balčiūnas | Elta
„Gal pradėsime nuo bendro gyventojų skaičiaus. Iš esmės jis yra sumažėjęs keliais tūkstančiais gyventojų, palyginus su pernai metais, bet tas sumažėjimas nėra didelis, tokius panašius pokyčius matėme 2021 metais. Ir žiūrint į bendrą gyventojų skaičių, galima, turbūt, pasakyti, kad mes tęsiame pastaruosius šešerius, septynerius metus esantį stabilų laikotarpį.
Jei pažiūrėtume į ankstesnius metus, matytume, kad būdavo ir -30 tūkst. gyventojų, ir dar daugiau priklausomai nuo metų. Turėjome stabilų populiacijos traukimąsi, o dabar septyneri metai yra stabilios populiacijos, galima sakyti stabilizavimosi [laikotarpis]. Ir to priežastys, aišku, yra susijusios su migracija, su pozityviais migracijos srautais“, – kalbėjo D. Stumbrys.
Natūralios gyventojų kaitos rodiklis – neigiamas
O kas labiausiai neramina? Pasak mokslininko, tai – neigiamas natūralios gyventojų kaitos rodiklis: žmonių Lietuvoje miršta gerokai daugiau nei gimsta.
„Jeigu mirčių skaičius yra apie 37 tūkst., tai gimimų šiais metais… Vargu, ar priartėsime prie 18 tūkst., dar kai bus patikslinti duomenys.
Dabar yra virš 17 tūkst. Tai yra tikrai mažas skaičius. Ir neigiama natūrali gyventojai kaita, grubiai kalbant, yra -20 tūkst. gyventojų.
Tai, kad įsivaizduotumėm, mes turime 18 tūkst. gimimų ir mums trūksta dar 20 tūkst., kad užtikrintume natūralią gyventojų kaitą“, – komentavo D. Stumbrys.
Daumantas Stumbrys
FOTO: Andrius Ufartas | Delfi
Daugiau Lietuvos piliečių grįžta nei išvažiuoja
Šiuos neigiamus rodiklius savotiškai kompensuoja, amortizuoja migracija, pažymėjo jis.
„Mes matome pastaruosius keletą metų tuos migracijos rodiklius pakankamai pozityvius, tai yra daugiau gyventojų atvyksta negu išvyksta“, – akcentavo mokslininkas.
Jis taip pat pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais į Lietuvą sugrįžta anksčiau emigravę Lietuvos piliečiai.
„<…> Kas tikrai labai pozityvu, mano supratimu, kad mes turime, vėlgi, turbūt, septinti metai iš eilės, teigiamus grįžtančių Lietuvos piliečių skaičius, tai yra daugiau Lietuvos piliečių sugrįžta, negu išvažiuoja.
Tai tikrai yra pozityvu ir tai rodo, kad Lietuvos ekonominė, bet ir bendrai situacija, yra patraukli ne tik trečiųjų šalių piliečiams iš mažiau ekonomiškai išsivysčiusių šalių, bet patraukli tampa ir grįžtantiems, daugiausia, iš Vakarų Europos šalių“, – dėstė D. Stumbrys.
Prognozuoja, kad suminis gimstamumo rodiklis bus arti 1
Tęsdamas apie gimstamumą, jis paantrino J. Petrauskienei teigdamas, kad 2025 metais gimusių kūdikių skaičius yra rekordiškai mažas.
Šeima
FOTO: Orestas Gurevičius | Elta
„Ir suminis gimstamumo rodiklis, arba kiek vaikų tenka vienai reproduktyvaus amžiaus moteriai, irgi yra mažas. Jis dar nėra paskelbtas, bus paskelbtas metų viduryje, bet jis, tikėtina, bus mažesnis, nes absoliutūs skaičiai – mažesni, ir bus artimas 1“, – tvirtino mokslininkas.
Pažymėtina, kad suminis gimstamumo rodiklis, užtikrinantis stabilią kartų kaitą, yra maždaug 2,1 vaiko vienai moteriai. Šis rodiklis Lietuvoje jau ilgą laiką yra žemesnis.
Ir kiti europiečiai atideda sprendimą susilaukti vaikų
D. Stumbrys tvirtino, kad panašios mažo gimstamumo tendencijos matomos ir kitur Vakarų Europos šalyse.
„Pasižiūrėjus, kas vyksta kitose Europos šalyse, gimstamumo rodiklių kryptis yra labai panaši, netgi tokios šalys, kurios turėjo pakankamai didelius rodiklius – Prancūzija, Švedija, visai arti esanti Suomija <…> – dabar susiduria su labai panašiomis tendencijomis, ir ten gimstamumo rodikliai yra 1,2, 1,4, 1,6 <…>.
Ir čia mes, viena vertus, patenkame į globalius pokyčius, kur daugelis valstybių patiria panašias tendencijas. Mokslininkai tai sieja su multikrizėmis, neužtikrintumu, tai yra karas, pandemija, palūkanų krizė – visi šitie procesai lėmė tai, kad daugelis atideda sprendimą susilaukti vaikų.
Tai nereiškia, kad [jie] vaikų neturės. Ir, tikėtina, kad po to kritimo suminis gimstamumo rodiklis pradės kažkada atsistatinėti. Labai norėtųsi, kad tai įvyktų artimiausiais metais“, – išreiškė viltį D. Stumbrys.
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgėja
Kalbėdamas apie mirtingumą, mokslininkas pažymėjo, kad trejus metus iš eilės mirusių žmonių skaičius Lietuvoje yra gana stabilus.
„Ir jis sugrįžo į priešpandeminį lygį.
Žiūrint į vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodiklius, kurie pernai metų taipogi dar nepaskelbti, mes matome tikrai pozityvius dalykus, ir gyventojų sveikata gerėja, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgėja. Ir kas džiugu, kad, dabar, ką rodo, paskutiniai mūsų atliekamų tyrimų duomenys, kad vyresnio amžiaus gyventojų sveikata gerėja. Tai čia mes vėlgi galime pasidžiaugti šitais procesais“, – tęsė D. Stumbrys.
Imigrantai ir poveikis senstančiai populiacijai
Pabaigoje mokslininkas skyrė dėmesio ir imigracijai, kas, jo teigimu, savotiškai kompensuoja mažą gimstamumą, o trumpalaikėje perspektyvoje – amortizuoja visuomenės senėjimą. Visgi, tai ilgainiui, anot D. Stumbrio, keisis.
Senatvė
FOTO: ELTA / Andrius Ufartas
„Viena vertus, mes sakome, kad migracija arba imigracijos srautai savotiškai kompensuoja mažą gimstamumą, mažą gimusių [kūdikių] skaičių, bet reikia suprasti, kad tai keičia mūsų demografinę struktūrą. Jeigu gimsta kūdikiai, vaikai ir paskui [jie] į darželius eina, tai tie, kas atvyksta, arba ta kompensacija, yra darbingo amžiaus gyventojai.
Ir Lietuva pastaraisiais metais dar išsiskiria tuo, kad didelė dalis atvykusiųjų, trys ketvirtadaliai yra vyrai. Tai keičia demografinę struktūrą, darbingo amžiaus gyventojų struktūrą. Ir ilgainiui tai pakeis, aišku, ir senstančią populiaciją, tai turi poveikį ir senstančiai populiacijai.
Dabar, trumpalaikėje perspektyvoje, tai savotiškai amortizuoja visuomenės senėjimą, nes tai yra darbingi, jauno amžiaus gyventojai“, – apibendrino mokslininkas.
Mažo gimstamumo problemą Lietuvoje „Delfi“ neseniai aptarė su sociologu, mokslininku Romu Lazutka. Jis pakomentavo, kodėl piniginės išmokos Lietuvoje nepadidina gimstamumo, įvertino, kokiose srityse Lietuva galėtų pasitempti.
Šaltinis: DELFI.LT
