Dažnas gyventojas, tikėdamasis didesnės algos, vyksta dirbti į užsienį. Tačiau tuo pačiu metu jiems „Sodra“ ima skaičiuoti skolas, jeigu žmonės neišsiregistruoja iš Lietuvos.
Šiuo metu skolingų asmenų skaičius viršija 200 tūkst. O vieno gyventojo vidutinė skola viršija 1 tūkst. eurų. Šie pinigai bet kada gali būti nuskaityti nuo sąskaitos.
„Sodra“ primena, kad, pateikus dokumentus apie privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokėjimą užsienyje, skola Lietuvoje panaikinama. Taigi, kaip reikia viską susitvarkyti, kad, dirbant užsienyje, skolos nesikauptų Lietuvoje?
Grįžęs sužinojo apie skolą
Socialiniame tinkle kilo diskusija, kurioje vilnietis Ramūnas, šiuo metu dirbantis Norvegijoje, teiravosi, kokios lengvatos jo laukia grįžus dirbti į gimtinę.
Tačiau komentatoriai patarė ne apie lengvatas galvoti, bet pasitikrinti, ar „Sodra“ nepriskaičiavo skolų už nesumokėtas įmokas.
„Nesvarbu, kad žmogus negyvena ir nedirba Lietuvoje, jis privalo išsiregistruoti, kitaip privalės mokėti „Sodrai“ PSD mokestį.
Nieko apie tai nežinojau, todėl susikaupė skola, apie kurią sužinojau grįžęs į Lietuvą atostogauti“, – patirtimi dalijosi komentatorius.
Kita moteris irgi įspėjo, kad žmonės gali nieko nežinodami išvykti dirbti į užsienį, o Lietuvoje jiems ims kauptis skolos.
„Todėl prieš vykstant ar išvykus būtina susisiekti su „Sodra“. Kitaip užsienyje sukauptą uždarbį gali tekti išleisti skoloms atiduoti“, – įspėjo moteris.
Skolas anuliuoja, pateikus dokumentus iš užsienio
„Sodra“ atkreipė dėmesį, kad visų savarankiškai mokėti sveikatos draudimą privalančių, bet to nedarančių žmonių skola yra skaičiuojama bendrai.
„Duomenys apie į užsienį išvykusius žmones nėra išskiriami, kadangi, jei gyventojai nedeklaruoja savo išvykimo, laikoma, kad žmogus toliau gyvena Lietuvoje“, – komentavo „Sodra“.
Ji skaičiavo, kad šiuo metu yra 202 tūkstančiai PSD įmokų skolininkų. Jų bendra skola siekia 234 mln. eurų.
Taigi, vidutinė vieno gyventojo skola yra 1158 eurai.
Anot „Sodros“, skola auga ir dėl to, kad kaupiasi ilgalaikės į užsienį išvykusių ir išvykimo nedeklaravusių žmonių skolos.
„Vis dėlto paprastai tokie asmenys pateikia dokumentus, kad buvo drausti PSD kitoje Europos Sąjungos (ES) šalyje ir jų skola panaikinama, o išieškotos sumos sugrąžinamos.
Pavyzdžiui, 2023 metais nuskaitytos PSD įmokos grąžintos 9,2 tūkst. draudėjų, bendra grąžinta suma – 3,6 mln. eurų. Apie 65–70 proc. grąžinimų įvyksta, kai žmogus pagrindžia, kad buvo draustas ir mokėjo PSD įmokas kitoje ES šalyje“, – komentavo „Sodra“.
Gyventojai raginami grąžinti skolas
„Sodra“ tikino, kad visiems skolininkams kiekvieną mėnesį siunčiami pranešimai ir raginimai sumokėti skolas, o, jei į pranešimus nereaguojama – teikiami mokėjimo nurodymai.
„Mokėjimo nurodymai išieškoti PSD įmokų skolas Lietuvoje yra teikiami per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (PLAIS), kuri nurašo lėšas iš žmogaus sąskaitų, esančių Lietuvoje registruotose kredito, mokėjimo ar pinigų įstaigose.
Jeigu nustatoma, kad asmuo, kuris turi PSD įmokų skolą, yra išvykęs į ES, Europos ekonominės erdvės valstybę narę, Šveicariją ar Jungtinę Karalystę, prašymas išieškoti PSD įmokų skolą gali būti pateikiamas atitinkamos šalies kompetentingai įstaigai, kuri išieško skolą pagal toje šalyje galiojančius teisės aktus nustatytą tvarką“, – aiškino „Sodra“.
Ji pateikė ir pavyzdį.
„Pavyzdžiui, šių metų sausį mokėjimo nurodymai pateikti 82 tūkst. žmonių bendrai 16,6 mln. eurų sumai. Per 2023 m. iš skolininkų iš viso išieškota 16,8 mln. eurų. Dalis sumos išieškota pagal anksčiau nei 2023 m. pateiktus mokėjimo nurodymus.
Jei nepavyksta lėšų išieškoti pateikus mokėjimo nurodymą, gali būti taikomos kitos skolos išieškojimo priemonės: areštuojamas asmens turtas, nustatoma skolininko turtui priverstinė hipoteka ar įkeitimas, skolos išieškojimas gali būti perduotas antstoliui ar asmens darbdaviui. Pradėjus išieškojimą jis gali būti tęsiamas, nepaisant to, kad jo metu sueina priverstinio išieškojimo terminas, tad skolos dažniausiai nėra nurašomos“, – komentavo „Sodra“.
Pernai grąžino 280,3 mln. eurų skolų
Lietuvos antstolių rūmų duomenimis, 2023 m. antstoliai išieškojo ir kreditoriams sugrąžino 280,3 mln. eurų skolų. Ši suma – 25 proc. didesnė už sugrąžintąją 2022 m.
„Labiausiai išaugo valstybei grąžintų skolų dalis. Valstybės biudžetą papildė 53,5 mln. eurų suma, kuri – 63 proc. didesnė už išieškotąją valstybės naudai praėjusiais metais. Tai – nesumokėti mokesčiai ir baudos už administracinius, civilinės teisės pažeidimus bei baudos, paskirtos baudžiamosiose bylose.
Dar 226,8 mln. eurų antstoliai 2023 m. sugrąžino privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims (18 proc. daugiau negu 2022 m.). Tarp šių skolų – laiku neišmokėti atlyginimai darbuotojams, išmokos vaikų išlaikymui, teismo priteistas žalos atlyginimas, skolos už ryšio ir komunalines paslaugas, skolos kredito, mokėjimo įstaigoms ir kt.“ – vardijo antstolių rūmai.
Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš viso per praėjusius metus antstoliai baigė vykdyti 253,8 tūkst. teismo ir kitų institucijų sprendimų.
Iš jų didžioji dalis – 94 proc. – sprendimai dėl piniginių sumų išieškojimo. Didesnei pusei kreditorių pavyko sugrąžinti visas reikalautas skolas: 57 proc. reikalavimų įvykdyta visa apimtimi.
Likę 6 proc. įvykdytų sprendimų buvo ne piniginio pobūdžio, tarp kurių – reikalavimai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigoti skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, konfiskuoti turtą, užtikrinti bendravimo su vaiku tvarką ir kt.
Bendra suma naujų skolų, dėl kurių kreditoriai 2023 m. kreipėsi į antstolius, sudarė 602,1 mln. eurų.
Šaltinis: tv3.lt
