Kinburno pusiasalis yra reikšmingas, nes iš jo galima kelti grėsmę Mykolajivui, Dniepro upės žiotims ir netoliese esantiems uostams, taip pat trikdyti laivybą Dniepru į Juodąją jūrą.
Birželio mėnesio pabaigoje (25-ąją, – red. past.) Ukrainos teritorinės gynybos 123-ioji brigada Kinburno pusiasalyje išlaipino pirmąjį pasaulyje desantą, sudarytą tik iš robotų. Operacijos metu buvo naudojami bepiločiai antvandeniniai aparatai, per Juodąją jūrą perplukdę ginkluotus antžeminius robotus. Juos lydėjo žvalgybinis bepilotis orlaivis, stebėjęs įvykius ir padėjęs nustatyti taikinius.
Kinburno nerija
FOTO: DeepState/Telegram
Brigados paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip vienas robotas apšaudo rusų pozicijas iš 12,7 mm sunkiojo kulkosvaidžio. Atakos metu Ukrainos kariams nekilo pavojaus būti apšaudytiems priešo.
Kinburno nerijoje iškelta Ukrainos vėliava
FOTO: Stopkadras
Nepalanki rusų padėtis
Vis dėlto nederėtų pervertinti šios operacijos svarbos. Ukrainos desanto išlaipinimo vieta buvo vos už maždaug keturių kilometrų nuo Kinburno nerijos, o jūra buvo rami. Visus dronus buvo galima valdyti tiesioginio matomumo ribose naudojant radijo ryšį, kad valdymas būtų patikimesnis dėl mažesnės signalų delsos. Rusų padėtis taip pat buvo nepalanki, nes Ukrainos smūgiai tiekimo grandinei apsunkino pusiasalyje dislokuotų padalinių aprūpinimą maistu, vandeniu, degalais ir šaudmenimis.
Todėl pagrindinis desanto tikslas, tikėtina, buvo išbandyti naują techniką ir taktiką, o ne atkovoti svarbią teritoriją. RAND analitiko Michaelio Bonherto vertinimu, toks robotizuotas padalinys dar negali būti naudojamas intensyviems koviniams veiksmams prieš gerai pasiruošusį priešininką.
Kinburno nerija
FOTO: Stopkadras
Tiesa, operacija pademonstravo, kaip ateityje antvandeninius, antžeminius ir skraidančius bepiločius aparatus bus galima naudoti kaip vieną kovinę grupę. Antvandeniniai dronai galėtų į pakrantes gabenti ginkluotus antžeminius robotus, kurie atliktų žvalgų vaidmenį, gintųsi ir perduotų taikinių koordinates smogiamiesiems dronams.
Pirmąkart pasaulyje robotų desantas iš rusų atkovojo žemės plotą
FOTO: Stopkadras
Taip pat padaliniai galėtų būti labai veiksmingi menkai apsaugotuose pakrančių rajonuose, kur turėtų suardyti priešo aprūpinimą užnugaryje, atakuoti sunkvežimius ir laivus su ekipuote bei apriboti priešo pajėgų galimybes, nekeliant pavojaus Ukrainos kariams. Operacijos eiga įdėmiai stebima ir už Ukrainos ribų, kadangi tokie sprendimai ateityje gali suvaidinti svarbų vaidmenį ginant didelius pakrančių rajonus ir archipelagus.
Pirmąkart pasaulyje robotų desantas iš rusų atkovojo žemės plotą
FOTO: Stopkadras
Kodėl Kinburno pusiasalis toks svarbus?
Kinburno pusiasalis – siauras smėlio pusiasalis Ukrainos Mykolajivo srityje, išsidėstęs tarp Dniepro–Bugo limano ir Juodosios jūros; jo ilgis siekia maždaug 100 kilometrų, o plotis – iki kilometro. Rusija jį užėmė 2022 m. birželio mėnesį. Ukrainiečiai ne kartą ji atakavo ir bandė atkovoti rengdami desanto operacijas. Galiausiai 2026 m. birželį Rusijos pajėgos, kaip teigiama, iš ten pasitraukė, ir ukrainiečiai vėl pusiasalyje iškėlė savo vėliavą. Kodėl Kinburno pusiasalis toks svarbus šiame kare ir kodėl abiem kovojančioms šalims jo taip reikia?
Pirmąkart pasaulyje robotų desantas iš rusų atkovojo žemės plotą
FOTO: Stopkadras
„Viską sąlygoja geografija. Dėl savo geografinio išsidėstymo Kinburno pusiasalis pernelyg giliai įsirėžia į mūsų pietinį užnugarį. Tiksliau sakant, Kinburno pusiasalis iš pietų daro spaudimą Mykolajivui ir Dniepro žiotims. Jeigu rusai kontroliuos Kinburno pusiasalį, negalėsime naudotis visu Dniepru.
Jis labai giliai įsiskverbia į mūsų užnugarį į pietus nuo Mykolajivo. Iš Kinburno pusiasalio galima pasiekti uostus. Jie yra netoli, taip pat nuo šios vietos prasideda Odesos sritis, Pietinis uostas ir t. t. Čia ir slypi pavojus. Mums svarbu išginti rusus iš Kinburno pusiasalio ir neleisti jiems ten įkurti bazės. Turime progą tai padaryti. Sunaikinsime juos ir neleisime jiems nieko ten nugabenti, kad jie negalėtų vykdyti operacijų iš Kinburno pusiasalio. Tuo labiau, kad tuose kraštuose svarbi ir galimybė naudoti pirmojo asmens vaizdo dronus“, – paaiškino Ukrainos karybos ekspertas Romanas Svitanas.
Šaltinis: DELFI.LT
