Paskutiniąją žiemos dieną Utenos rajone esantį Šiaudinių kaimą sukrėtė tragedija. Iš teisėtai laikyto ginklo vyras nušovė buvusią sutuoktinę, šunį ir nusišovė pats. Vietiniai šio siaubingo nusikaltimo buvo sukrėsti, kadangi išsiskyrusi pora anksčiau nebuvo patekusi į institucijų akiratį. Tačiau Labdaros ir paramos fondo „Frida“ vadovės Daivos Baranauskės tokia įvykių eiga nenustebino.
Tragedijos aplinkybės – miglotos
Kaip pranešė policija, vietos bendruomenę sukrėtusi nelaimė įvyko vasario 28 d., 14.51 val., kai namo kieme 1972 m. gimęs vyras mirtinai sužalojo 1980 m. gimusią buvusią žmoną. Taip pat mirtinai susižalojo ir pats, o šalia jo buvo rastas teisėtai laikomas pistoletas „Glock 19“.
„Utenos dienos“ šaltinių duomenimis, nuošalioje sodyboje gyvenęs vyras ne vieną dieną vartojo svaigalus, jo šeima jau kurį laiką buvo iširusi. Svarstoma, kad žmogžudystė galėjo įvykti, kai buvusi sutuoktinė atvyko pasiimti šuns ir tada buvo nušauta. Kartu nušautas ir šuo.
Manoma, kad siaubingą nusikaltimą įvykdęs vyras pats iškvietė policiją ir po to pakėlė ranką prieš save.
Policija
FOTO: Žygimantas Gedvila | Delfi
Seniūnija: apie problemas šeimoje negirdėjome
Šiaudinių kaimas priklauso Vyžuonų seniūnijai. „Delfi“ susisiekus su šios seniūnijos darbuotojais, jie pasakojo, kad šis įvykis tikrai sukrėtė. Paaiškėjo, kad nušauta buvusi žmona buvo gerai žinoma Utenos rajono sporto bendruomenei, dirbo fitneso trenere.
„Tiesa, visų niuansų mes nežinome ir labai išsami informacija iki mūsų neateina. Turbūt tarp jų dviejų įvyko tas konfliktas, kuris taip tragiškai pasibaigė“, – sakė jie.
Seniūnijos darbuotojai pasakojo, kad anksčiau į juos niekas nebuvo kreipęsis iš buvusių sutuoktinių.
„Nebuvome ir girdėję, kad tas vyras būtų girtaujantis. Jis kaip tik buvo tas, kuris tvarkydavo mašinas, turėjo garažą, kuriame tai darydavo. Taip pat vyro gyvenama sodyba buvo gražiai sutvarkyta, išpuoselėta, tai apie kažkokias tokias problemas neteko girdėti“, – aiškino seniūnijos atstovai.
Pridūrė, kad turbūt ir nelaimės priežastis buvę sutuoktiniai „nusinešė Anapilin“.
Laikotarpis po išsiskyrimo – pavojingiausias
Vis dėlto D. Baranauskė, kuri dirba su smurtą šeimose patiriančiomis moterimis, komentavo, kad būtent laikotarpis po santykių nutraukimo arba išsiskyrimo yra vienas pavojingiausių gyvybei.
„Svarbu suprasti kelis aspektus. Pirmiausia, mes galvojame, kad tokie dalykai yra žemesnio statuso ar socialinės rizikos šeimų problema. Šiuo atveju tai nebuvo tokia šeima, o moteris buvo gerai žinoma Utenos rajone, sporto trenerė ir sporto klubo viena iš savininkių. Vadinasi, smurtas gali paliesti bet kokią moterį.
Kitas dalykas, kad išsiskyrus arba nutraukus smurtinius santykius, tas smurtas nesibaigia. Jis gali dar paaštrėti, atsiranda didelis pavojus būti nužudytai, kai imamasi žingsnių nutraukti santykius su smurtautoju“, – teigė ji.
Daiva Baranauskė
FOTO: DELFI / Audrius Solominas
Tačiau moterų teisių gynėja akcentavo, kad tai tikrai nereiškia, jog neturėtume skatinti nutraukti tokių santykių. Ji pabrėžė, kad reikia kaip tik įspėti, jog tai būtų daroma labai atsargiai.
„Kai vyksta skyrybos, turto dalybos, kai kreipiamasi į policiją, tai yra pavojaus signalas smurtautojui, kad moteris jau ėmėsi ryžtingų veiksmų. Kitaip sakant, jis nebekontroliuoja situacijos.
Galima netgi karčiai pasakyti, kad nužudymas smurtautojui yra „adekvati“ reakcija į vykstančią situaciją, kad ir kaip baisiai tai skambėtų“, – aiškino D. Baranauskė.
Smurtautojai elgiasi labai panašiai
Be to, pridūrė, kad smurtautojai elgiasi labai panašiai ir galima sakyti, kad pagal vieną šabloną: kol jie gali kontroliuoti santykį su savo auka, tol jie ir kontroliuoja.
„Per fizinį smurtą, per psichologinį smurtą ar per kitokias manipuliacijas. Kai jau ta kontrolė jiems sprūsta iš rankų, jie imasi tokių drastiškų priemonių.
Ne vienas toks atvejis yra užfiksuotas ir Lietuvoje, ir užsienyje, kai įvykdomi siaubingi dalykai, kai ta kontrolė išsprūsta“, – teigė D. Baranauskė.
Pasak jos, reiktų imtis ypatingų saugumo priemonių, kai santykis yra nutrauktas. Pataria moterims tuo laiku arba nesusitikti, arba viską daryti ne vienoms, su palyda, neutralioje teritorijoje, jeigu labai reikia dėl kažkokių reikalų susitikti su buvusiu vyru.
„Juo labiau, jei žino, kad buvę sutuoktiniai turi ginklų, reiktų dar atsargiau planuoti galimus susitikus dėl neišspręstų buitinių klausimų. Žodžiu, labai pasiruošti ir imtis visų galimų prevencinių priemonių“, – apibendrino ji.
| Pagalbos telefonai: | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
| Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų. | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
| Emocinė parama internetu | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
| Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (+370-5) 275 75 64. |
Šaltinis: DELFI.LT
