Daugelis lietuvių neįsivaizduoja vasaros be poilsio pajūryje. Tiesa, dalis jų kartais renkasi ilsėtis ne Lietuvos, bet ir Latvijos pajūriuose. Taigi, kiek šiemet kainuos poilsis skirtinguose Baltijos jūros kurortuose?
Naujienų portalas tv3.lt apžvelgė puslapyje „Airbnb“ siūlomus apartamentus dviems asmenims, kuriuos būtų galima išsinuomoti 7 dienoms ir 6 naktims liepos mėnesio viduryje.
Palangoje šiam laikotarpiui siūlomi įvairūs apartamentai, o jų kaina svyruoja nuo 308 iki 1 312 eurų, priklausomai nuo to, kokios rūšies ar būklės būstą norima rinktis ir koks pageidaujamas atstumas nuo jo iki jūros.
Nidoje toks poilsis apartamentuose dviem asmenims galėtų kainuoti nuo 545 iki 3 923 eurų. Pasirinkus apartamentus už beveik 4 tūkst. eurų per savaitę ir pridėjus išlaidas maistui, gėrimams ar pramogoms, atostogos galėtų atsieiti ir 5 tūkst. eurų.
Tiesa, vykstant į Neringą papildomai reikia susimokėti ir ekologinį mokestį, kuris nuo birželio 20 d. vienam lengvajam automobiliui sieks 50 eurų, o elektromobiliui – 25 eurus.
Tuo pačiu metu Liepojoje (Latvijoje) galima rasti apartamentus, kurių kaina svyruoja nuo 220 iki 1 405 eurų, priklausomai nuo poilsiautojų pageidavimų.
Na, o viešnagės Jūrmaloje metu tik už nakvynę dviems asmenims šešioms naktims tektų sumokėti nuo 340 iki 1 680 eurų.
Atskleidžia kainas kavinėse
Kainos Latvijos ir Lietuvos pajūrių kavinėse yra panašios. Štai restorane „Floros simfonija Kunigiškėse“ (Palangoje) ledai su priedais kainuoja 6 eurus, pasirinkto skonio pieno ledų kokteilis – 5 eurus, šalta kava – 7 eurus, šviežiai spaustų sulčių stiklinė – 6 eurus, gaiviųjų gėrimų stiklinė – 3,5 euro, o stalo vandens litras gali atsieiti 4,5 euro.
Tuo metu Jono Basanavičiaus gatvėje įsikūrusiame restorane „Čipolinas“ kainos didesnės. Už skirtingų skonių ledus čia prašoma 7,5 euro, o pyrago gabalėlis su priedais gali atsieiti nuo 7,5 iki 10,9 euro.
Namų limonado, vaisių glotnučio ar pieno kokteilio kaina čia vienoda ir siekia 6,9 euro, naminė gira gali kainuoti nuo 5,5 iki 6,5 euro, o gaivieji gėrimai – 3,5 euro. Šaltos kavos kaina svyruoja nuo 4,5 iki 7,9 euro, priklausomai nuo pasirinkimo.
Toje pačioje gatvėje įsikūręs „Čagino“ restoranas, kuriame siūlomi desertai gali atsieiti nuo 5,5 iki 8,5 euro, ledai – nuo 5,5 iki 6 eurų. Naminė duonos gira šiame restorane kainuoja nuo 4 iki 5,5 euro, naminis limonadas ir šalta kava – po 4,5 euro, o stalo vandens litras – 3 eurus.
Tuo metu Jūrmaloje, „Kinza house“ kavinėje, desertų kainos svyruoja nuo 3,5 iki 8,5 euro. Panašias kainas galima rasti ir „Majorenhoff“ kavinėje. Čia desertų kainos siekia nuo 3,2 euro iki 10,50 euro.
„Linza House“ restorane už indėlį sezoninių uogų ar naminius ledus gali tekti sumokėti 8 eurus, o už specialius ledus su sūdyta karamele, makadamijos riešutais ir obuolių džemu – 14 eurų.
Na, o kavinėje „Zem Buram“ desertų pasirinkimas mažesnis, tačiau gaiviųjų gėrimų kainos siekia 3 eurus, ledų kokteilis kainuoja 5,5 euro, o mineralinio vandens buteliukas kainuoja nuo 1,8 iki 3,5 euro.
Atsako, kiek kainuoja automobilių stovėjimas kurortuose
Keliaujant į Palangą su savo transportu, reikia atkreipti dėmesį į vietinės rinkliavos mokesčius. Jų dydis priklauso nuo konkrečios automobilio stovėjimo vietos bei trukmės.
Geltonojoje zonoje automobilių stovėjimas įkainotas pigiausiai – čia už 30 min. automobilio stovėjimą reikia sumokėti 0,4 euro, o už vieną valandą – 0,8 euro.
Tuo metu raudonojoje zonoje už vieno automobilio stovėjimą 30 min. gali tekti sumokėti 0,8 euro, o už valandą – 1,6 euro.
Brangiausiai kainuoja automobilio stovėjimas žaliojoje zonoje. Čia 30 min. automobilio stovėjimas kainuoja 1,1 euro, o valanda – 2,2 euro.
Jūrmaloje taip pat galioja įvažiavimo mokestis, kuris, priklausomai nuo buvimo laikotarpio, gali skirtis. Vienai dienai – 5 eurai, septynioms dienoms – 20 eurų, 30 dienų – 60 eurų, 90 dienų – 100 eurų, 180 dienų – 180 eurų, o visiems metams – 270 eurų.
Susimokėjus įvažiavimo mokestį, papildomai mokėti už automobilio stovėjimo vietas jau nebereikia.
Lietuviai planuoja išleisti daugiau
„Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad 35 proc. Lietuvos gyventojų savo atostogoms šiais metais planuoja išleisti didesnes sumas nei prieš metus.
Kaip rodo tyrimas, didesnės dalies gyventojų išlaidos šiemet nesikeis – tiek pat, kiek ir prieš metus, joms planuoja išleisti 43 proc. gyventojų.
Tuo metu 15 proc. gyventojų teigia, kad išleis mažiau, nes jų pajamos per pastaruosius metus neaugo tiek, kiek kainos, o dar 7 proc. yra nusiteikę išleisti mažiau tam, kad sukauptų didesnį finansinį rezervą pasaulyje vyraujant ekonominiam neapibrėžtumui.
Anot „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovės Justinos Bagdanavičiūtės, nors ne visų gyventojų pajamos spėjo vytis kainas, tyrime atsiskeidžia tendencijos, kurios rodo, kad gyventojai gali sau leisti vis daugiau.
„Atostogų krypties ir veiklų pasirinkimas daugeliui pirmiausia yra biudžeto klausimas. Nepaisant to, mažėja sakančių, kad tai – svarbiausia planuojant poilsį. Jei prieš metus biudžetą svarbiausiu atostogų planavimo veiksniu įvardijo 77 proc. gyventojų, tai šiemet – 65 proc. Tuo metu daugėjo svarbiausiu kriterijumi įvardijančių klimatą ir orus, atostogų lokaciją bei lankytinus objektus“, – pažymi ji.
Specialistė priduria, kad nepriklausomai nuo pasirinkto planavimo būdo, svarbiausia iš anksto nusistatyti realų atostogų biudžetą ir dalį lėšų palikti nenumatytiems atvejams.
Pasak J. Bagdanavičiūtės, geriausiai suplanuotos atostogos nėra tos, kuriose išleidžiama mažiausiai. Svarbiausia, kad po poilsio nereikėtų kelių mėnesių atsistatinėti finansinės pusiausvyros.
Šaltinis: TV3.LT
