Ambicingas tikslas – nė vieno žuvusiojo keliuose 2050 metais, o iki 2030 metų žūstančiųjų skaičių sumažinti bent jau perpus. Tokį siekį išsikėlė Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijos bei policija su kitomis institucijomis – pasirašė memorandumą.
Priemonių planą, kuriomis kovos prieš dažniausius avarijų kaltininkus – pažeidėjus, kurie viršija greitį, nepaiso kelio ženklų, vairuoja girti.
Daugiau apie tai – TV3 žinios.
2020 m. keliuose žuvo 160 žmonių. Susisiekimo ministras Marius Skuodis iškėlė tikslą, kad iki 2023 m. keliuose būtų ne daugiau nei 80 žuvusiųjų.
„50 procentų per 10 metų nuo 2020-ųjų, reikštų norą, kad žuvusiųjų skaičius siektų ne daugiau nei 80 žuvusiųjų per metus. 2050 m. kad tų žūstančiųjų skaičius būtų lygiai 0“, – teigia M. Skuodis.
Pasirašė memorandumą
To siekti sutarė Susisiekimo, Vidaus reikalų, Švietimo ministerijos, policija, bei kitos institucijos, kurios pasirašė memorandumą – planą, kaip sumažinti pražūtingų avarijų keliuose skaičių. Plane – gaudyti ir bausti pažeidėjus bei šviesti visuomenę, kad taisyklių apskritai nepažeidinėtų.
Mat pastaraisiais metais, nepaisant vis didėjančių baudų vairuotojams ir daugėjančių greičio matuoklių, žuvusių Lietuvos keliuose žmonių skaičius išaugo, palyginti su užpernai. 2023 m. šis skaičius siekė 160, kol metais anksčiau – 122.
„Noriu tikėtis, kad tai atsitiktinumas, ne tendencija“, – sako M. Skuodis.
„2023 metai parodė – su 160 žūčių, kad tai nėra formulė, pastovumas, o reikalaujantis įdirbio, susitarimo institucijų, kad tų žūčių būtų mažiau“, – teigia policijos departamento viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys.
Šiemet iki balandžio 15 dienos Lietuvos keliuose žuvo 27 žmonės. 4 mažiau nei iki balandžio 15-os pernai. Sužeistųjų avarijose iki tos pačios dienos – 544, pernai buvo 500.
Atkreipia dėmesį į vairavimą išgėrus
O pagrindiniai avarijų, tame tarpe ir mirtinų, kaltininkai, anot Policijos departamento – pažeidėjai, kurie vairuoja girti, arba smarkiai viršija greitį, nepaiso kelio ženklų.
„Turbūt atsakomybės stoka ir suvokimas gyvenimo tempo, kad kažkiek paskubėjus gali greičiau nuvažiuoti“, – sako V. Grašys.
Grašys sako, kad dabar galiojantys įstatymai nepakankamai atgraso girtus vairuotojus nuo vairavimo. Jo teigimu, įvedus baudžiamąją atsakomybę už vairavimą su daugiau nei pusantros promilės alkoholio, išgėrusių vairuotojų pagaunama tiek pat, tačiau vairuotojai, prieš įkliūdami policijai, ėmė prisigerti mažiau, nei prisigerdavo anksčiau.
„Keičiasi proporcijos. Baudžiamoji atsakomybė už daugiau nei 1,5 promilės, buvo santykis – 60 proc. baudžiamosios atsakomybės, 40 proc. – administracinės. Tai šiam momentui yra pasikeitę kardinaliai – 40 proc. baudžiamosios, 60 proc. administracinės atsakomybės“, – sako V. Grašys.
Maskuos trikojus
Grašys žada, kad šalies keliuose atsiras daugiau ekipažų, kurie tikrins vairuotojų blaivumą. Na o mėgstantiems paspausi pedalą ir įsibėgėti daugiau nei leidžia kelio ženklai, policija ruošia naujų siurprizų.
„Ieškosime būdų, kaip užmaskuoti tą trikojį, tam, kad vairuotojas suprastų, jog greitis kontroliuojamas Lietuvos keliuose“, – teigia policijos departamento viešosios tvarkos biuro viršininkas.
„Esame parengę saugaus eismo įstatymo projektą, kur didelį dėmesį skiriame piktybiniams pažeidėjams, tiems, kas ne kartą viršija greitį ir turi ne vieną pažeidimą, svarbu tuos asmenis įtraukti į rizikos grupę, tada policija galės tuos asmenis atitinkamai stebėti ir atlikti kontrolę“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Susirūpinti turėtų ir tie, kurie nesisega diržų, arba pliurpia telefonu vairuodami.
„Policijos veiklos keitimas daugiau orientuotas į nežymėtą policijos pareigūną, kuris bet kurioje šalies vietoje gali užfiksuoti“, – tikina V. Grašys.
Grašys sako, kad situacija su tokiais vairuotojais, kad ir mažais žingsniais, keičiasi į gerąją pusę. Per metus pričiuptų besinaudojančių mobiliaisiais vairuotojų skaičius sumažėjo 5 tūkst. O pagautų nesisegant saugos diržų sumažėjo tūkstančiu.
