Suvalkijoje dukra vaiko teisėms skundžia savo šeimos narius
Su 77.lt portalu bendravusi Suvalkijoje gyvenanti Jūratė atviravo, kad jau daugiau negu pusmetis įvairioms tarnyboms turi aiškintis dėl dukters jai metamų melagingų kaltinimų, o pastarosios, kažkodėl, tiki tik vaiko pateikiamomis, bet vis nepasitvirtinančiomis versijomis.
„Aš iš pirmos santuokos turiu tris vaikus – sūnų, kuris jau gyvena atskirai, paauglę dukrą ir mažesnę mergaitę. Su dabartiniu vyru susilaukėme dar dvijeų atžalų. Esame tvarkinga šeima, neturime žalingų įpročių, daug dirbame, nes tikėjomės vaikus išleisti į mokslus. Vyras, duodie kiekvienai tokį, labai myli tiek mūsų bendrus, tiek mano vyresniuosius vaikus, tačiau jo podukra, mano dukra kažkodėl, mums nusprendė atlyginti piktu, – bėdavojosi moteris. – Viskas prasidėjo praėjusių metų birželį, kai mano dukra parašė pareiškimą esą patėvis prie jos priekabiauja. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuris po savaitės buvo nutrauktas, nes kaltinimai nepasitvirtino. Iš karto po to pasirodė naujas pareiškimas – dukra kaltino, kad esą vaikystėje prieš ją smurtavau.“
Nors streso ir taip netrūko, situaciją, moters teigimu, dar labiau blogino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (Tarnybos) atvejo vadybininkė.
„Nors ikiteisminis vyro atžvilgiu buvo nutrauktas, birželio pabaigoje apsireiškusi vadybininkė pareiškė, kad jis vis tiek kaltas ir spaudė mane eiti prieš sutuoktinį. Keistas toks elgesys, nes aš 100 proc. tikra, kad jis taip niekada nebūtų pasielgęs ir to nedarė, – toliau pasakojo Jūratė. – Paskui ir aš sulaukiau kvietimo į policiją, tačiau ir mano adresu dukters išsakyti kaltinimai netrukus buvo paneigti. Man tik keista, kad policijai visas tas melagienas paneigus, atvejo vadybininkai ir kiti Tarnybos pareigūnai vis tiek mūrų stoja už vaikus, klauso tik jų ir nieko nedaro, kad vaikai grįžtų namo (dukra šiuo metu gyvena pas brolį).“
Vaiko teisių tarnybos kuriozai: vaikas visada teisus!
Naujas dukters ir mamos susitikimas įvyko praėjusių metų gruodį.
„Gruodį dukrą susitikau Kybartuose, vienoje parduotuvėje. Ten tik prasilenkėme, bet ji vėliau pareiškė, kad ją pastūmiau ir ji užsigavo. Tarnybos moteriškaitės, matyt, tik to ir laukė, todėl vasarį įvyko naujas posėdis ir, tikėtina, tuoj bus pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, kuris, vėlgi, greičiausiai subliukš kaip visi kiti, – garsiai svarstė Jūratė. – Spėčiau, kad dukra susimokė su vyresnėliu ir taip siekia pinigų bei menamos laisvės (mergaitė dar nepilnametė), bet jie visai negalvoja, kaip jaučiamės mudu su vyru ir likę trys vaikai. Aš kaip mama teikiu vaikams išlaikymą, o dabar baiminuosi dėl savo likusių 3 mergaičių kurios su manim gyvena, kad Tarnyba jų nepaimtų. Dabartinį gyvenimą lydi bemiegės naktys ir vaikų patirta psichologinė trauma, nes jie irgi bijo būti paimti. Nejutome kaip pradėjo 2023 m. vasara, nepastebėjau kada mažiausioji pradėjo vaikščioti, nes viskas sukrito. Vyras buvo palūžęs, nes jis visus vaikus mylėjo ir visais vienodai rūpinosi. Dideles viltis dėjo į mano sūnų, savo posūnį, o va kas išėjo.“
Moteris prisiminė ir vieną keistą epizodą.
„Tarnybos atstovė per posėdį klausė, kaip jaučiuosi. Kai atsakiau, kad blogai, tai įkyriai pasiūlė vartoti raminamuosius. Negaliu nieko vartoti, nes auginu mažą vaiką, kuriuo reikia rūpintis, o vaikų teisių specialistė siūlo svaigintis? – stebėjosi Jūratė. – Taip pat keistai Tarnybos darbuotojus sudaro pagalbos šeimai planus. Po posėdžio duoda pasirašyti, bet tik paskutinį lapą, o kitų lapų jos neleidžia perskaityti. Tik liepa pasirašyti. Pirmą kartą pasirašiau, bet paskui informavau savivaldybę ir nurodžiau, kad nepritariu jų parengtiems planams, nes jos iš kalbų ištraukia atskirus sakinius. Sunku, sudėtinga, bet mes su vyru įrodysime, kad vaikus auklėjame ir auginame tinkamai. Juolab kad turime gerą socialinę darbuotoja, kuri padeda. Tik gaila, kad Tarnyba, užuot galvojusi plačiau, įsikibusi laikosi dukters melų ir taip gadina gyvenimą tiek jai, tiek mums.“
Atsakymas iš vaiko teisių gynėjų: tėvams svarbiausia – priimti siūlomą pagalbą
Situaciją 77.lt pakomentavo ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus ir Marijampolės apskričių vaiko teisių apsaugos skyrių vedėja Renata Kruk.
„Užtikrinti vaikams saugią ir laimingą vaikystę – kiekvieno tėvo, suaugusio žmogaus siekis ir atsakomybė. Deja, pasitaiko situacijų, kai apsaugoti vaiką bei užtikrinti jo teisę į saugią aplinką, tenka vaiko teisių gynėjams. Jie yra visuomet pasiruošę reaguoti į kiekvieną gautą pranešimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko teisių, taip pat siekia padėti šeimoms spręsti iškylančias problemas ir drauge ieškoti priemonių bei būdų, kurie leistų kiekvienam vaikui augti ir vystytis ramioje, saugioje ir vaiko poreikius bei interesus atitinkančioje artimiausioje aplinkoje, – priminė ji. – Gavę informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vaiko teisių gynėjai vyksta į šeimą, vertina aplinkybes, bendrauja su vaiku ir jo artimaisiais, išklauso visų šeimos narių nuomones, o esant būtinybei – perkelia vaiką į saugią aplinką, atlieka vaiko situacijos vertinimą.“
R.Kruk akcentavo, kad vaiko perkėlimas į saugią aplinką yra taikomas tik kaip kraštutinė priemonė, kai jau būna išnaudotos visos kitos galimybės.
„Netinkamas elgesys su vaiku, nesirūpinimas jo poreikiais nėra suderinami su geriausiais vaiko interesais, o vaiko apgyvendinimas saugioje aplinkoje padeda apsaugoti jį nuo pasikartojančių trauminių išgyvenimų arba kitų jautrių patirčių, – vardino specialistė. – Jeigu gavus pranešimą apie galimą smurtą prieš vaiką ar kitus vaiko teisių pažeidimus išaiškėja realus ir tiesioginis pavojus vaiko fiziniam arba psichiniam saugumui, gyvybei ar sveikatai, tuomet yra nustatomas apsaugos vaikui poreikis. Tokiais atvejais vaiko teisių gynėjai ne vėliau kaip kitą darbo dieną šeimai inicijuoja savivaldybės atvejo vadybininko paskyrimą ir organizuoja mobiliosios komandos sudarymą, siekiant padėti šeimai spręsti kilusius sunkumus.
Tačiau tuomet, kai net ir teikiant šeimai pagalbą išlieka rizikos veiksniai vaiko saugumui arba šeimoje nėra pastebima teigiamų pokyčių, kurie leistų vaikui sugrįžti į šeimą, siekiant pasirūpinti jo saugumu ir gerove, gali būti priimamas sprendimas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo abiejų atstovų ir nustatyti laikinąją globą.“
Kalbėdama apie Jūratės atvejį, ji nurodė, kad jau kurį laiką vaiko teisių gynėjai su šeima bendravo, o socialiniai partneriai rūpinosi, kad šeimai būtų taikoma atvejo vadyba bei siūloma ir teikiama kompleksinė pagalba.
„Atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes šeimoje, šiuo metu yra priimtas sprendimas užtikrinti vaikui saugumą laikinojoje globoje. Tad šiuo metu vaikas yra saugus, jam yra teikiama visa reikalinga pagalba.
Viena svarbiausių vertybių, kuria savo darbe vadovaujasi vaiko teisių gynėjai, yra vaiko balsas. Tad tais atvejais, kai vaiko teisių gynėjams dėl šeimoje kilusių sunkumų tenka pasirūpinti vaiko saugumu ir nuspręsti, kurioje aplinkoje ir su kokiais žmonėmis vaiko gerove bus visapusiškai pasirūpinta, visuomet itin didelę reikšmę turi paties vaiko nuomonė. Dažniausiai vaikas, žinodamas, kad jam saugu kalbėti ir atsiverti, yra linkęs atvirai įvardyti patiriamus sunkumus, išreikšti savo emocijas ir išsakyti lūkesčius, kur ir su kuo jis jaustųsi saugiausiai, – pabrėžė R.Kruk. – Tačiau pažymėti, kad kiekvienu individualiu atveju, kai yra vertinama vaiko ir jo šeimos situacija, ypač reikšminga yra ir kitų vaiko artimiausioje aplinkoje esančių žmonių nuomonė. Tad vaiko teisių gynėjai visuomet išklauso bei atsižvelgia į tėvų nuomonę, taip pat vertina informaciją, kurią gauna iš socialinių partnerių, pavyzdžiui, teisėsaugos atstovų – vykdančių ikiteisminius tyrimus, gydytojų – teikiančių medicinines išvadas, socialinių darbuotojų – užtikrinančių šeimai reikalingas paslaugas ir pan. Išklausytos skirtingos nuomonės ir tikslinamos faktinės aplinkybės vaiko teisių gynėjams leidžia matyti visapusišką situacijos vaizdą ir priimti objektyvius sprendimus dėl vaiko gerovės.“
Baigdama specialistė patikino, kad vaiko teisių gynėjai, matydami bent menkiausią galimybę vaikui sugrįžti į šeimą, visuomet skatina tėvus ja pasinaudoti – aktyviai spręsti turimus sunkumus, kartu su specialistais įgyvendinti numatytas pagalbos šeimai priemones bei rodyti asmeninę iniciatyvą bendrauti su vaiku, domėtis jo gyvenimu ir atkurti, palaikyti bei sustiprinti tarpusavio ryšį. „Tad tėvams svarbiausia – priimti siūlomą pagalbą ir tokiu būdu kurti šeimoje pokyčius, kurie leistų vaikui sugrįžti į saugią, augti ir gyventi tinkamą aplinką“, – konstatavo R.Kruk.
Šaltinis: 77.lt
