Dažnai girdimą pacientų pasipiktinimą dėl didelių eilių gydymo įstaigose neretai lydi ir pačių medikų skundai dėl darbo sąlygų ir per mažų atlyginimų. Nors kasmet su ministerija suderama dėl jų augimo, neatrodo, kad tai atliepia poreikius. Kita vertus, kiek gi atlygio turėtų gauti gydytojas, kad jau būtų pakankamai?
Kokia gi turėtų būti, kaip dažnai pabrėžiama, ori gydytojo alga? Reakcijos šiuo klausimu neretai būna nevienareikšmės.
Jei vieni skaičiuoja, kiek metų žmogus paskyrė įgyti tokią atsakingumo ir atsidavimo reikalaujančią profesiją, lygina uždarbį su užsienyje dirbančiais kolegomis, kiti pasiūlo „nusileisti ant žemės“ ir adekvačiau įvertinti bendrą šalies finansinę situaciją.
Neseniai viešumoje naujas diskusijas dėl medikų algų paskatino Kėdainių rajono savivaldybėje įgarsintos mintys. Buvęs rajono meras Saulius Grinkevičius kalbėdamas iš esmės leido suprasti, kad medikai ir taip uždirba daug, jog dar drįstų skųstis.
Tuo metu „demokratas“ Paulius Aukštikalnis atšovė, jog aptariami 6 tūkst. eurų „ant popieriaus“ medikui yra „žiauriai per maži pinigai“. Jo teigimu, kitur toks atlyginimas gaunamas „į rankas“.
Klausimas, ne kiek uždirba, o kiek vertės sukuria
3,5 tūkst. eurų „į rankas“ – išties taip mažai? O kiek tuomet būtų pakankamai? Buvęs Joniškio ligoninės vadovas ir Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas, gydytojas Martynas Gedminas konstatavo, kad šis klausimas yra itin jautrus, tačiau pabrėžė, kad jį spręsti būtina. Vis tik, jo manymu, nei visuomenė, nei patys gydytojai sau dar nėra į jį atsakę.
„Kol į jį neatsakysime, sistemoje bus netvarka ir nuolatinė įtampa. Galbūt pasakysiu nepopuliariai, bet matau, kad Lietuvoje žmonės nuo sovietmečio vis dar yra supykę ant gydytojų ir žmonių su baltais chalatais. Tuo metu per vadinamąsias padėkas ir korupciją, kai visi kiti turėjo tam tikrą lygiavą, gydytojai neoficialiais būdais gaudavo gana didelius pinigus.
„Jei pas mus VDU dabar yra maždaug 2,4 tūkstančio eurų „ant popieriaus“, kas yra apie 1,4 tūkstančio eurų į rankas, manau, kad adekvati suma rezidentūrą pabaigusiam gydytojui būtų tarp 4 ir 6 tūkstančių eurų į rankas“, – sakė M. Gedminas.
Nenoriu nieko įžeisti, bet tiesa yra tokia, kad kartais per tuos neoficialius pinigus ir padėkas, kai oficialios algos dar buvo tikrai mažos, jie uždirbdavo santykinai daugiau nei kolegos, pavyzdžiui, Belgijoje. Tam tikrose „karštose“ ir patogiose vietose, didelėse valstybinėse įstaigose, gydytojai būdavo vos ne „užsikūrę“ savo UAB‘us“, – komentavo jis.
Pasak pašnekovo, esminis klausimas turėtų būti ne tai, kiek gydytojas uždirba, o kiek vertės sukuria ir kiek už tai gauna.
„Negalime tiesiog pasakyti, kad yra etatas ir tam tikra suma „į rankas“. Turime įvertinti sukuriamos vertės santykį – kiek pacientų gydytojas pakonsultuoja, kiek problemų išsprendžia, kiek operacijų padaro, kiek budi. Tik tuomet galime pasakyti, kas yra normalu, o kas – ne“, – kalbėjo šiuo metu nedidelėje privačioje klinikoje dirbantis M. Gedminas.
Padori suma – 4–6 tūkst. eurų į rankas?
Jo aiškinimu, pasižiūrėjus į šalis, į kurias anksčiau dažniau emigruodavo gydytojai, jų atlyginimas ten siekia maždaug nuo dviejų iki keturių šalies vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
„Jei pas mus VDU dabar yra maždaug 2,4 tūkstančio eurų „ant popieriaus“, kas yra apie 1,4 tūkstančio eurų į rankas, manau, kad adekvati suma rezidentūrą pabaigusiam gydytojui būtų tarp 4 ir 6 tūkstančių eurų į rankas. Tačiau šie pinigai neturi būti mokami už sėdėjimą ant sofos. Darbas turi būti realus, daktaras privalo sukurti daug vertės“, – samprotavo gydytojas.
Jo manymu, reikėtų kalbėti ne apie fiksuotą mėnesinį atlyginimą, o apie procentą nuo ligonių kasų ar suteiktos paslaugos įkainio. „Taip mes darėme Joniškyje. Žmonės kartais stebėdavosi ir klausdavo, kodėl pas mus tokios didelės algos, tačiau niekas neatkreipdavo dėmesio į tai, kad bendras mūsų atlyginimų fondas buvo iš visų mažiausias.
Kokį rezultatą aš, kaip vadovas, gaunu? Tu moki žmogui dvigubai, o jis padaro darbą už tris, kad ir kaip juokingai tai skambėtų. Bet jei žmogui pradedi mokėti už realų darbą, tai veikia. Žinoma, reikia įsivesti tam tikrus saugiklius, kad gydytojas nepradėtų suktis kaip voverė ratu ir nenukentėtų paslaugų kokybė.
Bet mes privalome mokėti už atliktą darbą ir suteiktą paslaugą. Jei tai šeimos gydytojas – kuo didesnė jo apylinkė, tuo daugiau pinigų jis turi gauti. Jei chirurgas – kuo daugiau operacijų jis padaro, kuo daugiau žmonių pas jį ateina, nesiskundžia ir grįžta, vadinasi, jis yra geras specialistas, mokėkime jam didelius pinigus“, – kalbėjo M. Gedminas.
Tiesa, problema ta, ką nuolat pažymi patys įstaigų vadovai, kad paslaugų įkainiai yra nepakankami. „Kol kas to nėra, todėl sistemoje vyrauja chaosas. Kai kurios specialybės gyvena gerai, nes jų įkainiai kažkodėl yra palankūs, o kitos gyvena sunkiai ir turi viena kitą kompensuoti. Kiekviena paslauga turi būti normaliai ir aiškiai apskaičiuota“, – pabrėžė gydytojas.
Viliasi, kad atlyginimai nebus įšaldyti
Medikų profesinės sąjungos su ministerija kasmet derasi dėl kolektyvinės šakos sutarties, kurios vienas iš svarbių klausimų – darbo užmokesčio dydis.
Kokia alga jau būtų pakankama, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSADPS) pirmininkės Rūtos Kiršienės teigimu, sunku pasakyti, tačiau akivaizdu, kad šiandien susiduriama su dideliais netolygumais – kol vieni medikai uždirba tūkstančius, kiti verčiasi gerokai kukliau.
„Kiek būtų pakankamai? Turbūt yra tokia situacija, kad žmogui gali būti niekada negana… Bet iš esmės, apie ką ir dabar kalbame derybose dėl šakos sutarties, tai apie tuos, kurie uždirba mažiausiai. Iš tikrųjų yra tokių gydytojų, kurie uždirba daug, tai jų atlyginimai toliau gali didėti, gali nedidėti – priklauso nuo įstaigos finansinės padėties, jie gali jį samdyti ir už brangiau.
O tiems, kurie uždirba mažiausiai, atlyginimai bet kokiu atveju tikrai turėtų didėti daugiau negu auga infliacija. Tai svarbu, kad galėtų gyventi bent jau oriai. Nes jei minimali alga augs, o, pavyzdžiui, slaugytojų padėjėjų atlyginimai nedidės, tikrai lydės neteisingumo jausmas“, – kalbėjo profesinės sąjungos atstovė.
Pasak jos, matant, kokios žinutės yra iš ministerijos, trūksta lėšų sumokėti už viršsutartines paslaugas, nėra labai viltingų prošvaisčių, kad iš dangaus ims lyti pinigais: „Žinome, kiek dabar slaugytojų trūksta, jų atlyginimai maži, kaip ir kiek rajonuose trūksta gydytojų, tad tikėkimės, kad atlyginimai nebus įšaldyti. Toks mūsų noras ir pageidavimas.“
R. Kiršienė sutiko, kad galima svarstyti pokyčius, kaip tiksliau reikėtų įkainoti medikų darbą, tačiau pabrėžė, jog dabartinė struktūra nėra bloga:
„Visai neblogai, kad būtų kažkokia pastovioji dalis, o paskui kintama dalis galėtų iš tikrųjų skirtis nuo intensyvumo, nuo sudėtingumo, nuo visų kitų dalykų, kas yra iš tikrųjų. Tai ir darbo užmokesčio tvarkose niekas nedraudžia šitų dalykų apsipiešti iš tikrųjų.
Tad tiek gydytojai, tiek slaugytojai yra kintamoji dalis, kuri gali iš tikrųjų tikrai ten įvairiai varijuoti, priklausomai nuo įstaigos finansinės padėties, specialisto reikalingumo, sudėtingumo, paslaugų kiekio ir visų kitų dalykų.“
Milžiniški skirtumai net tarp miestelių
Medikų bendruomenėje keliama problema – ne tik per maži atlyginimai, bet ir jų netolygumas miestuose ir regionuose. Ne viena savivaldybė jauniesiems gydytojams siūlo dosnius atlyginus ir socialinius įsikūrimo paketus su įsipareigojimu atidirbti kelis metus.
Merai atvirauja, kad kitą kartą ir paramos paketas gydytojui net neaktualus, bet išsidera milžiniškus atlyginimus, kurie ligoninėje rajone gali siekti ir 7,5 tūkst. eurų.
M. Gedmino manymu, tai, kad regione gydytojas neretai gali užsidirbti gerokai daugiau nei mieste, iš esmės yra teisingas dalykas. „Taip ir turi būti. Bet dėl to ir kalbu apie sukuriamą krūvį. Pavyzdžiui, ateina jaunas gydytojas ir sako: „Aš esu jaunas, turiu daug jėgų, neturiu sveikatos problemų, galiu budėti arba labai stipriai dirbti.“
Jeigu toks gydytojas nori gyventi mieste su visais jo patogumais ir kartu uždirbti 6 tūkstančius eurų, jam reikės žiauriai daug dirbti. O galbūt jis pasiryš pagerinti paslaugų prieinamumą Lietuvos rajonų žmonėms, važiuos dirbti į rajoną ir ten tuos didesnius pinigus uždirbs dirbdamas lengviau“, – kalbėjo jis.
„Žinome, kiek dabar slaugytojų trūksta, jų atlyginimai maži, kaip ir kiek rajonuose trūksta gydytojų, tad tikėkimės, kad atlyginimai nebus įšaldyti“, – sakė R. Kiršienė.
Tačiau jis pabrėžė, kad trūksta aiškumo, nes darbo užmokestis yra pats paslaugos pagrindas, o į tai, kiek procentų nuo paslaugos įkainio turėtų sudaryti gydytojo uždarbis, nesame atsakę:
„Pavyzdžiui, jei nuvažiuotumėte į Kanadą, Didžiąją Britaniją ar Belgiją, ten visur galite aiškiai pamatyti, kiek pinigų gali tikėtis uždirbti dirbdamas viešajame sektoriuje, mieste arba rajone. Pas mus tos ribos skiriasi kaip diena ir naktis – atskiri miesteliai ir jų situacija žiauriai skiriasi.“
„Ateis laikas, ir visuomenė pradės tiesiog nekęsti daktarų“
Paklaustas, kaip reaguoja į dalies gyventojų pastebėjimus, kad galbūt kai kurie gydytojai nori gyventi ne pagal kišenę, M. Gedminas neslėpė, kad rinkos ekonomika negali būti visai nekontroliuojama.
„Juk pats buvau kursiokas su savo amžiaus daktarais, puikiai žinau, kas kaip mokėsi, kokiais balais. Ir dabar gydytojas, kuris sėdi poliklinikos kabinete – nei kuo labai rizikuoja, „čia ir dabar“ nesprendžia gyvybės ar mirties klausimo, nereikia dirbti savaitgaliais ar naktimis – pareiškia, kiek jis nori gauti už vieną paslaugą.
Tą sumą konvertuoju į darbą pilnu etatu ir gaunu daugiau nei 12 tūkstančių eurų į rankas. Tada man tiesiog žandikaulis atvimpa: palaukite, tai kiek tada mes turime mokėti neurochirurgui, kardiochirurgui? Viskas gerai, jeigu esi itin geras specialistas, žmonės nori ateiti mokamai, esi elito daktaras – niekas negali nieko sakyti, čia yra rinkos ekonomika.
Bet kai pradedi spausti darbdavį vien dėl to, kad rinkoje tiesiog trūksta paslaugų, tai yra blogai. Žinoma, daktarai visada sakys: „O čia yra rinkos ekonomika.“ Ne, kiekviena rinka turi būti kontroliuojama, nes kitaip ji išsigimsta ir mes rizikuojame sulaukti tokių pačių pavyzdžių kaip Kanadoje – ateis laikas, ir visuomenė pradės tiesiog nekęsti daktarų.
Nes tu matai darbo skelbimus, kur sumos penkiaženklės, bet kartu žinai, kokia yra reali paslaugų kokybė. Tuomet žmogus ir pasakys: „Po velnių, tie žmonės su baltais chalatais yra gobšūs. Manau, esame ties ta riba“, – dėstė jis.
Sutartyse įrašyti skaičiai rinkoje seniai nebegalioja
Pašnekovo manymu, nuspręsti, kiek atlygio jau užtenka –bendruomenės vertybinis klausimas.
„Vis minima Hipokrato priesaika, o aš visada pasakydavau, kad Hipokrato priesaika yra socialinis sandoris. Tai reiškia, kad daktaras prisiima įsipareigojimą nuolatos mokytis, tobulėti ir priimti rizikingus sprendimus, tačiau dėl to jam vėliau neturi reikėti rūpintis savo socialine gerove.
Tačiau ir gydytojai turi savęs paklausti: „Gerai, o ką mes atnešame žmonėms? Mano darbas turi būti sunkus, mano darbas turi būti atsakingas. Aš privalau sukurti daug vertės žmonėms, kad jie pamatytų – ne kiekvienas gali dirbti gydytojo darbą, ir būtent už tai aš gaunu tuos pinigus?“
„Tu matai darbo skelbimus, kur sumos penkiaženklės, bet kartu žinai, kokia yra reali paslaugų kokybė. Tuomet žmogus ir pasakys: „Po velnių, tie žmonės su baltais chalatais yra gobšūs. Manau, esame ties ta riba“, – dėstė M. Gedminas
Ši diskusija neturi sustoti, nes dabar girdžiu, kad ligoninių vadovai sulaukia pastabų: „Jūs per daug mokate daktarams.“ Na, tai tuomet nubrėžkite aiškias ribas. Šakos kolektyviniame susitarime įrašyti skaičiai rinkoje seniai nebegalioja – daktarai jas jau seniai yra peržengę“, – nuomonę dėstė jis.
Dalis medikų atlyginimų augimo nepajautė
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodė, kad pagal turimus 2026 m. I ketv. duomenis viešųjų ASPĮ dirbančių gydytojų VDU siekia 5 804 eurus, slaugytojų – 2 863 eurus.
Tiesa, nors medikų atlyginimai nuo naujų metų šiemet jau turėjo didėti 12 proc., dalis darbuotojų jaučia nuoskaudą ir teigia, kad kilimo nepajuto.
„Tiek, kiek turėjo, didžiojoje dalyje įstaigų tikrai nepakilo. Matome visokių variacijų – kai kur persimetė iš kintamos dalies į pastoviąją dalį, o alga liko tokia pati“, – sakė R. Kiršienė.
„Lyginant 2026 m. I ketv. duomenis su 2025 m. I ketv. duomenimis gydytojų VDU didėjo 8 proc., t. y. 425 eurais (nuo 5 379 iki 5 804 eurų), slaugytojų – 9 proc., t. y. 233 eurais (nuo 2 630 iki 2863 eurų)“, – lygino ministerija.
Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teigė, kad tikėtis medikų reikalaujamų pokyčių galima tik sulaukus reikiamo finansavimo.
„Dabar vyksta kolektyvinės šakos derybos naujiems metams. Atlyginimų kilimas yra tiesiogiai proporcingas su sveikatos sistemai skiriamu finansavimu iš valstybės biudžeto. Šiuo metu prasideda vertinimai, poreikių skaičiavimai“, – prieš kurį laikąžurnalistams sakė M. Jakubauskienė.
„Mes, kaip Sveikatos apsaugos ministerija, pateikėme savo poreikį finansų ministerijai, tai turbūt galėtume kalbėti apie galimus pokyčius nuo kitų metų, o dabar atlyginimai yra mokami pagal realias sveikatos sistemos ir gydymo įstaigų galimybes“, – pabrėžė ji.
SAM: įtakos algų kilimui gali turėti asmeniniai gydymo įstaigų sprendimai
SAM teigimu, atsižvelgiant į PSDF biudžeto galimybes, 2026 m. buvo numatytos ir skirtos lėšos užtikrinti darbuotojų minimalių susitartų PDU pastoviosios dalies dydžių didėjimui.
„Galimai įstaigų biudžeto nepakanka tais atvejais, kai faktiškai taikomas PDU pastoviosios dalies dydis viršija Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinėje sutartyje nustatytus minimalius PDU pastoviosios dalies dydžius, (pvz. įstaiga darbo apmokėjimo tvarkoje nusistatė mažiausio PDU pastoviosios dalies dydžio apskaičiavimui taikyti didesnį darbo užmokesčio bazinį dydį ir/ar didesnius koeficientus), o tokiems, individualiems įstaigų sprendimams papildomos lėšos ir nebuvo numatytos.
Todėl įstaigos dabar susiduria su lėšų trūkumu, pačių prisiimtiems įsipareigojimams įgyvendinti“, – rašoma naujienų portalui tv3.lt pateiktame atsakyme.
Ministerija nurodė rekomendavusi gydymo įstaigoms „papildomai gautas lėšas (po įkainių padidinimo), pagal galimybes didesne dalimi nukreipti mažiausiai uždirbančių specialistų (slaugytojų, jų padėjėjų ir kt.) darbo užmokesčio didinimui.
„Naujausius duomenis, kaip ASPĮ pavyko taikyti LNSS šakos kolektyvinės sutarties nuostatas ir kaip faktiškai didėjo darbuotojų darbo užmokestis nuo 2026 m. sausio 1 d., turėtume birželio mėnesį. Šiuo metu VLK rengia išsamią analizę darbo užmokesčio monitoringo darbo grupei“, – pridūrė SAM.
Šaltinis: TV3.LT
