Lietuvos apeliaciniame teisme pirmadienį toliau nagrinėjant už neapykantos žydams kurstymą ir Holokausto menkinimą nuteisto „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio bylą. Šis sako, kad teisėsaugos institucijos neturėtų riboti politinės veiklos, o jo klaidas įvertins rinkėjai.
Politikui pasakius baigiamąją kalbą, Apeliacinis teismas baigė nagrinėti bylą, o sprendimą skelbs antroje liepos pusėje.
„Sugebu atskirti, kas yra politika, kas yra valdžių padalinimo principas. (…) Aš, kaip politikas, turiu tikėtis, kad teisminė valdžia man nenubrėš, kokia politine veikla užsiimti“, – tardamas paskutinį žodį sakė R. Žemaitaitis.
„Dar ne prokuratūra, o rinkėjai sprendžia dėl politikų klaidų“, – teigė jis.
Parlamentaras pažymėjo, kad „Facebook“ tinklo taisyklės dėl neapykantos kurstymo yra griežtos, tokie įrašai yra šalinami, o jų autoriai – blokuojami. Pasak R. Žemaitaičio, nė vienas jo įrašas nebuvo pašalintas.
Politikas pakartojo, kad savo įrašais kritikavo Izraelio veiksmus Palestinoje, o kritiką tam išsakė ir kitų valstybių vadovai, Europos Sąjungos pareigūnai, tačiau baudžiamosios atsakomybės tai jiems neužtraukė.
„Aš kaip Europos Sąjungos pilietis kritikuoti negaliu, nes gaunu baudžiamąją atsakomybę, nes tai kai kam paranku“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Tardamas paskutinį žodį „Nemuno aušros“ pirmininkas užsiminė ir apie dabar kilusį Ukrainos ir Lenkijos konfliktą dėl istorinės atminties. „Aušriečių“ lyderio teigimu, Lenkijos prezidentas ir dalis politikų kelia klausimus, pateikdami savo istorinių įvykių vertinimą, tačiau dėl to nėra patraukiami baudžiamojon atsakomybėn.
„Manau, kad kiekvieno politiko atsakomybė yra kelti klausimus, net jei jie yra nepatogūs“, – sakė politikas.
Jis pripažino, kad savo įrašuose supainiojo Pirčiupių ir Kaniūkų kaimų gyventojų žudynes, tačiau teigia tai pripažinęs ir atsiprašęs.
„Klysti yra žmogiška, štai ir prokuroras mano gynėją pavadino Sviderskiu, bet nuo to Vytautas Sirvydis netapo Vaidotu Sviderskiu“, – teigė R. Žemaitaitis.
Koalicinė taryba susitiko aptarti valdančiosios daugumos ateities. Remigijus Žemaitaitis | V. Raupelio / LRT nuotr.
Pasak „aušriečių“ lyderio, rezonansą dėl jo pasisakymų kėlė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, siekdami politinių dividendų.
Seimo narys atmetė, kad kilęs pasipiktinimas jam padėjo augintis reitingus, ir teigė, jog prokuroras teisme to nepagrindė jokiomis visuomenės apklausomis.
R. Žemaitaitis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo jis nuteistas už neapykantos žydams kurstymą ir Holokausto menkinimą.
Baigiamąsias kalbas jau pasakė ir prokuroras Justas Laucius bei politiko gynėjai.
Sprendimas byloje bus skelbiamas liepos 22 dieną.
Prokuroras prašo bausti griežčiau
Prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmos instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš kaltinimo buvo pašalinti keli nusikalstamos veikos epizodai.
J. Laucius prašo priimti naują nuosprendį ir skirti griežtesnę bausmę – vietoje skirtosios 5 tūkst. eurų baudos R. Žemaitaičiui skirti 52 tūkst. 250 eurų baudą.
Politiko gynėjai prašo jį išteisinti.
R. Žemaitaičio advokato Vytauto Sirvydžio teigimu, saviraiškos laisvė baudžiamuoju persekiojimu buvo smarkiai apribota, pažeistas ir 25 Konstitucijos straipsnis, teigiantis, jog žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.
Kaip rašė BNS, Vilniaus apygardos teismas pernai gruodį pripažino, kad Seimo narys „viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų žydų tautybės“, neigė Holokaustą.
Teisėjų kolegijos teigimu, „Nemuno aušros“ pirmininkas, išsakydamas savo poziciją apie Izraelį, žydus, pasirinko ir vartojo niekinančią, žmogaus orumą žeminančią ir neapykantą tautiniu pagrindu išskiriamai asmenų grupei demonstruojančią kalbą.
Teismas nusprendė, kad tikrovės neatitinkančiais įrašais politikas žydus apkaltino vykdžius lietuvių žudynes, vaidinus reikšmingą vaidmenį Lietuvos gyventojų trėmimuose, be jokio pagrindo žydams priskyrė atsakomybę už Pirčiupių ir Kaniūkų kaimų gyventojų žudynes, paviešino didžiąja dalimi istoriniais šaltiniais nepatvirtintą žydų tautybės žmonių, kaip prisidėjusių prie trėmimų, sąrašą.
Baudžiamoji byla parlamentarui iškelta dėl jo įrašų apie žydus, paskelbtų 2023 metų gegužę ir birželį socialiniame tinkle „Facebook“, viešų pasisakymų. Juose, be kita ko, Izraelis vadintas gyvuliais, teigta, kad žydai prisidėjo prie lietuvių tautos naikinimo.
Po kratų namuose Remigijus Žemaitaitis atvyko į Seimą | D. Umbraso / LRT nuotr.
Politikui dėl minėtų įrašų buvo inicijuota ir apkalta. Konstitucinis Teismas užpernai balandį pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Po šio sprendimo R. Žemaitaitis atsisakė parlamentaro mandato, kad galėtų kandidatuoti prezidento ir Seimo rinkimuose. 2024 metų rudenį jis vėl išrinktas į Seimą.
VRK ketvirtadienį nagrinės galimą „Nemuno aušros“ finansavimą per trečiuosius asmenis
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovai užbaigė tyrimą, kurio metu aiškinosi galimą „Nemuno aušros“ finansavimą per trečiuosius asmenis, tarp jų – ir lėšomis iš juridinių asmenų.
Kaip pranešė VRK atstovė Indrė Ramanavičienė, šį klausimą komisija planuoja nagrinėti ketvirtadienį vyksiančio posėdžio metu.
„Tyrimo pažyma kartu su kvietimu dalyvauti VRK posėdyje jau išsiųsta susipažinti partijos atstovams“, – teigia I. Ramanavičienė.
Visuomenei šis dokumentas kartu su posėdžio darbotvarke bus paskelbtas trečiadienį ryte.
ELTA primena, jog VRK kovą nusprendė, kad partija „Nemuno aušra“, 2024 m. iš savo lyderio Remigijaus Žemaitaičio bei partijos narės Daivos Petkevičienės nuomodamasi automobilius ir jiems už nuomą sumokėjusi iš partijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, lėšas panaudojo ne pagal paskirtį, o finansinių ataskaitų rinkinyje pateikti duomenys buvo klaidingi.
VRK vertinimu, partija dokumentais negalėjo pagrįsti 49,5 tūkst. eurų išlaidų. Šie pažeidimai VRK buvo pripažinti šiurkščiais. Dėl to balandžio 2 d. komisija nutarė partijai „Nemuno aušra“ neskirti daugiau nei 240 tūkst. eurų siekiančios pusmečio dotacijos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) konstatavo, jog toks komisijos sprendimas buvo pagrįstas.
VRK taip pat R. Žemaitaičiui ir D. Petkevičienei nurodė partijai atitinkamai grąžinti 26 776 bei 15 349 eurus.
Šaltinis: LRT.LT
