Dainininkas Žilvinas Žvagulis (60) neseniai pirmą kartą viešai prabilo apie vieną sunkiausių savo gyvenimo etapų – kovą su vėžiu. Apsilankęs tinklalaidėje „Akis į akį su Arūnu Valinsku“, atlikėjas atvirai papasakojo, kad prieš trejus metus išgirdęs diagnozę jis išgyveno sudėtingą laikotarpį, kurio metu teko pereiti sunkų gydymo procesą.
Pasak atlikėjo, išgirsta diagnozė iš pradžių jam buvo didžiulis smūgis, tačiau laikui bėgant jis pradėjo į situaciją žvelgti kitaip. Jis taip pat atskleidė, kad jam teko iškęsti daug spindulinės terapijos procedūrų, tačiau net ir gydymo metu stengėsi išlaikyti pozityvų nusiteikimą ir neprarasti vilties.
„Man reikėjo 22 ar 24 kartus švitintis. Ateidavau, atsiguldavau kaip į sanatoriją. Man sakė: tu esi absoliučiai žmogus su šypsena“, – laidoje prisiminė atlikėjas ir pridūrė, kad šiuo metu vėžys yra „susitvarkęs“ ir metus laiko jis jaučiasi gerai.
Dainininko patirtis dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu neignoruoti savo sveikatos ir laiku reaguoti į organizmo siunčiamus signalus. Naujienų portalui tv3.lt apie tai, kokie simptomai gali išduoti vėžį ir kada reikėtų nedelsti kreiptis į gydytoją, plačiau pasakoja šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė.
Prasidedantį vėžį išduoda šie simptomai
Gydytoja K. Lebedevaitė pasakoja, kad vėžio simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos vietos. Ji taip pat priduria, kad daugelis jų gali būti būdingi ir kitoms ligoms, todėl svarbu išlikti budriems ir neatmesti galimų sveikatos pokyčių.
„Jeigu kalbame, pavyzdžiui, apie krūties vėžį, gali būti apčiuopiamas guzelis, juntamas skausmas jo vietoje ar atsirasti išskyros iš krūtų.
Taip pat, kalbant apie gimdos kaklelio onkologiją, ilgą laiką gali nebūti jokių simptomų, todėl liga dažnai nustatoma tik atlikus tyrimus ir apsilankius pas gydytoją. Pirmoje stadijoje jos kitaip pastebėti beveik neįmanoma“, – teigia pašnekovė.
Gydytojos teigimu, konkretūs vėžio simptomai dažniausiai pasireiškia ligai jau išplitus. Ji išskiria šiuos pagrindinius požymius:
- Silpnumas;
- Svorio kritimas;
- Apetito stoka;
- Kraujo tyrimuose ryškėjanti anemija;
- Organų funkcijų nepakankamumas;
- Raumenų ar kaulų skausmas (ypač kai vėžys išplitęs į stuburo slankstelius ir yra metastazių);
- Gelta;
- Skyčių kaupimasis pilve;
- Pilvo apimties didėjimas.
Gydytoja pabrėžia, kad šie simptomai dažniausiai pasireiškia jau pažengus ligai, vėlyvesnėse jos stadijose.
„Pradžioje gali visai nebūti jokių simptomų arba gali pasireikšti nekalti požymiai, kuriuos žmonės dažnai priskiria nuovargiui darbe – esą daug dirbau, mažai miegojau, prastai valgiau, patyriau daug streso. Todėl iš pradžių net nekyla mintis, kad tai galėtų būti kažkas rimtesnio.
Kita vertus, žmogus, kuris yra pervargęs, daug dirbo, nesportavo ir prastai valgė, pajutęs tam tikrus simptomus, gali imti įtarti blogiausią, pavyzdžiui, vėžį ar kitą rimtą ligą, nors iš tiesų taip gali ir nebūti“, – sako ji.
Atskleidė, kada verta kreiptis į gydytojus
Pasak pašnekovės, norint išsitirti, kartais taikoma ir vadinamoji hiperdiagnostika – tuomet gydytojai, radę pakitimų, juos tiesiog stebi ir vertina dinamiką.
„Pastebiu tarp savo pacientų, kad yra tokių, kurie panikuoja dėl kiekvieno simptomo, ir tokių, kurių tyrimų rezultatai yra blogi, tačiau jie vis tiek „neturi laiko“ tirtis.
Jeigu jus neramina bet koks simptomas, kuris užsitęsia arba nepraeina net pavartojus vaistų nuo skausmo, pailsėjus ar pakoregavus mitybą, taip pat atsiradus odos bėdoms, nuovargiui, svorio pokyčiams ar šlapinimosi sutrikimams, būtina kreiptis į šeimos gydytoją ir aiškiai pasakyti, kaip jaučiatės“, – ragina gydytoja.
Anot jos, jeigu žmogus pats nesikreipia pagalbos, niekas jo neieškos ir neįspės apie galimas sveikatos problemas, todėl gydytojo vaidmuo yra itin svarbus. Pirmiausia rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertina bendrą situaciją ir, jei reikia, paskiria papildomus tyrimus.
„Gali būti atliekami kraujo tyrimai, plaučių rentgenas ar kiti tyrimai, priklausomai nuo paciento jaučiamų simptomų. Taip pat vertinami gyvenimo įpročiai ir šeimos ligų istorija, nes paveldimumas gali turėti reikšmės rizikai susirgti.
Pavyzdžiui, jei artimoje šeimoje yra buvę skrandžio vėžio atvejų, o žmogus skundžiasi skausmais ar rūgštingumu, rizika gali būti didesnė ir tai leidžia gydytojui skirti daugiau dėmesio profilaktikai“, – teigia pašnekovė.
Pasak gydytojos, yra tam tikri simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti – tai nepaaiškinamas skausmas, svorio kritimas, galvos skausmai, alpimas, silpnumas ar nuolatinis, progresuojantis nuovargis.
„Tokiais atvejais svarbu kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins bendrą būklę ir nuspręs, kokių veiksmų reikia imtis toliau – ar atlikti laboratorinius tyrimus, ar skirti vaizdinius tyrimus, ar prireikus nukreipti pas specialistus“, – sako šeimos gydytoja.
Šaltinis: TV3.LT
