Kaip teigė Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė, tokios pozicijos žadama laikytis, kol į darbo grupės sudėtį bus įtrauktos Medijų tarybos pasiūlytos organizacijos.
„Mes, Žurnalistų profesionalų asociacijos ir LRT iniciatyvinės grupės atstovai, nedalyvausime šios darbo grupės posėdžiuose tol, kol valdantieji neatsižvelgs į ekspertinės institucijos – Medijų tarybos – pasiūlymą“, – darbo grupės susitikimo Seime metu tikino ji.
„Jei taip nutiks (bus įtraukti Medijų tarybos siūlomi atstovai – BNS), į darbo grupės posėdžius sugrįšime. O jei visgi norėsite pasilikti savo draugiškame būrelyje, kur tik jūs turėsite teisę spręsti, koks bus LRT, mes sieksime sukurti patys darbo grupę“, – pabrėžė žurnalistė.
Pagal Seimo valdybos sprendimą, darbo grupei priklauso 12 politikų ir penki žiniasklaidos organizacijų atstovai. Kaip išorės ekspertai pakviesti Medijų tarybos deleguoti žmonės.
Po posėdžio darbo grupės pirmininkas Juozas Olekas žurnalistams sakė, jog parlamento valdyba pasitars, ar vertėtų padidinti atstovų skaičių, tačiau pastebėjo, kad „nusiteikimo ją daugiau plėsti nėra“.
„Aš jau manyčiau, kad buvo apsisprendimas ir, ko gero, ta struktūra, kuri yra, man atrodo, tenkino didžiąją dalį. Ir aš pats balsavau už tokią struktūrą, tai man dar reikėtų argumentų, kodėl reikia vėl grįžti ir kažką keisti“, – sakė Seimo pirmininkas.
Paskelbus minėtą sprendimą, iš naujo persvarstyti bei atsižvelgti į Medijų tarybos pasiūlymą bendru laišku paragino ir trijų opozicinių frakcijų lyderiai.
R. Riabovo / BNS nuotr.
Mato norą per galines duris grąžinti senąsias pataisas
Dar pirmadienį Medijų taryba J. Olekui, kultūros ministrei Vaidai Aleknavičienei ir parlamento valdybai adresuotame rašte paragino į darbo grupę įtraukti iš viso aštuonias žurnalistams ir žiniasklaidos laukui atstovaujančias organizacijas.
Tarp jų po vieną – Žurnalistų sąjungos, Žurnalistų draugijos, LRT iniciatyvinės grupės, akademinės institucijos, regioninės žiniasklaidos bei Žurnalistų profesionalų, Interneto žiniasklaidos (IŽA) ir Kultūros periodinių leidinių asociacijų atstovą.
Šiuo metu darbo grupėje nėra trijų iš minėtų – Žurnalistų draugijos, akademinės institucijos bei Kultūros periodinių leidinių asociacijos atstovų.
„Tada kam ta Medijų taryba išvis reikalinga? Jeigu mūsų bet kokią nuomonę meta į šiukšlių dėžę be jokių argumentų, tai gal reikėtų paleisti tą Medijų tarybą, nes ji tiesiog nebereikalinga“, – išėjusi iš posėdžio salės žurnalistams sakė B. Davidonytė.
J. Olekas anksčiau yra sakęs, jog sudarant darbo grupės sudėtį nebuvo įmanoma patenkinti visų norų, o dar didesnis išplėtimas būtų neigiamai paveikęs darbo našumą.
LRT iniciatyvinės grupės atstovas, žurnalistas Deividas Jursevičius teigė, jog „darbo grupė buvo sukonstruota taip, kad valdančiųjų politikai turėtų galios poziciją tiek prieš ekspertus, tiek prieš opoziciją“.
„Atrodo, kad pagrindinis jos tikslas yra per galines duris į Seimo salę grąžinti tas pačias pataisas, bet prieš tai imitavus diskusiją su suinteresuotomis pusėmis“, – teigė jis.
Atrodo, kad pagrindinis jos tikslas yra per galines duris į Seimo salę grąžinti tas pačias pataisas, bet prieš tai imitavus diskusiją su suinteresuotomis pusėmis.
Iš politikų be darbo grupei pirmininkaujančio J. Oleko joje dar yra šeši valdantieji, keturi opozicijos atstovai ir vienas Mišrios Seimo narių grupės politikas.
„Šiaip politikai galėtų susimažinti savo narių skaičių. Mes tą ir bandėm pasakyti, kad ši darbo grupė yra suformuota taip, kad ji yra naudinga valdantiesiems“, – sakė B. Davidonytė.
Kiek anksčiau darbo grupė jau sutarė, jog toliau posėdžiauti rinksis sausio 5-ą, 8-ą, 12-ą, 14-ą, 15-ą ir 26-ą dienomis.
Būtent pirmadienį pristatymus surengti turėtų LRT taryba, IŽA, Valstybės kontrolė ir Medijų taryba.
Grupė savo išvadas ir siūlymus turi pateikti iki vasario 14 dienos.
Valdančiųjų nepasitenkinimas sprendimu
B. Davidonytei paskelbus savo poziciją ir su D. Jursevičiumi išeinant iš posėdžių salės, „aušrietis“ Artūras Skardžius replikavo: „Gėda, gėda.“
Tuo metu opozicijos atstovai ragino valdančiuosius atsižvelgti į Medijų tarybos prašymą. Konservatorė Daiva Ulbinaitė prašė sukviesti Seimo valdybą ir papildyti darbo grupės sudėtį.
„Medijų tarybos pasiūlymas tikrai racionalus, labai siūlau jį dar kartą Seimo valdyboje apsvarstyti“, – sakė ji.
Anksčiau Seimo valdyba atmetė Medijų tarybos prašymą įtraukti daugiau žiniasklaidos atstovų į darbo grupę, tokios pozicijos penktadienį valdančiųjų atstovai laikėsi ir toliau.
„Manau, kad jie (Žurnalistų profesionalų asociacija ir LRT iniciatyvinė grupė – BNS) buvo seniai suplanavę savo veiksmą, mes sudarėme sąlygas jiems dalyvauti, bet kadangi jie nenori ieškoti kompromisų, tiesiog siūlau tęsti mūsų darbo grupės darbą“, – ragino „valstietė“ Ligita Girskienė.
„Aušrietis“ A. Skardžius siūlė išklausyti visus norinčiuosius pareikšti poziciją dėl nacionalinio transliuotojo valdysenos, tačiau neįtraukti jų į darbo grupę. Jam antrino ir socialdemokratė Indrė Kižienė.
„Nežaiskime tų žaidimų ir pageidavimų koncerto“, – sakė ji.
J. Olekas taip pat ragino tęsti darbą.
„Mano siūlymas tęsti tai, ką esame darbo grupėje sutarę, ir daryti, o ne mėtyti visiškai nepagrįstų kaltinimų. Pabandykime grįžti į normalų darbą, nes esame atsakingi žmonės, ir parodykime pavyzdį, kad kalbantis galima rasti sprendimus. O dabar kaltinimas, kad kažkas kažką padarė, vykdykite vieno ar kito nurodymus, nes kitaip nebus… Tikrai labai kviečiu racionaliam darbui“, – kalbėjo jis.
Kompromiso paieškos
Kaip rašė BNS, sudaryti darbo grupę, siekiant parengti LRT įstatymo pataisas dėl jos valdysenos keitimo, sutarta gruodžio pabaigoje per Seimo frakcijų lyderių susitikimą Prezidentūroje su Gitanu Nausėda.
Po šio susitikimo šalies vadovas pareiškė, kad valdantieji pažadėjo netaikyti skubos LRT įstatymo pataisoms, o opozicija – specialiai projekto svarstymo nevilkinti.
Valdantieji planavo dar gruodžio viduryje skubos tvarka priimti pataisas, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Opozicijos atstovai, siekdami stabdyti projekto priėmimą skubos tvarka, paskutinėmis Seimo rudens sesijos dienomis taikė parlamentinę filibusterio taktiką, jie registravo apie tūkstantį skirtingų pasiūlymų valdančiųjų inicijuotai pataisai.
Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengti keli protesto mitingai, juose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
Šaltinis: kauno.diena.lt
