Premjerės Ingos Ruginienės aktyvėjimas užsienio politikos srityje vis labiau ryškina įtampą su prezidentu Gitanu Nausėda ir kelia klausimų dėl nusistovėjusio valdžių balanso. Diskusijos dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje, nesutarimai su užsienio reikalų ministru bei „pasikandžiojimai“ su buvusia premjere Ingrida Šimonytė rodo, kad kalbama ne apie pavienius epizodus, o apie platesnį galios perskirstymą valstybės viršūnėse.
Pastarosiomis savaitėmis vis dažniau fiksuojami signalai, kad premjerė siekia aktyvesnio vaidmens srityse, kurios Lietuvoje tradiciškai priskiriamos prezidentui. I. Ruginienė ne tik komentuoja svarbiausius geopolitinius klausimus, bet ir imasi iniciatyvų, susijusių su aukščiausio lygmens sprendimais. Tai ypač išryškėjo diskusijose dėl galimo jos dalyvavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) – formate, kuriame Lietuvai įprastai atstovauja prezidentas.
„Aš tikrai galėčiau puikiai ten dalyvauti. (…) Nenorėčiau, kad būtų dirbtinai priešinamos dvi institucijos – Vyriausybė ir Prezidentūra. Mes esame suaugę žmonės, mes galime sutarti ir susitarti dėl tam tikrų dalykų. Tai norėčiau, kad ir šitas klausimas irgi būtų paliktas mūsų susitarimui“, – naujienų portalui „Lrytas“ pirmadienį sakė premjerė.
Pats prezidentas G. Nausėda žiniasklaidai taip pat tvirtina, kad jokios konkurencijos ar konflikto kibirkščių tarp jų su ministre pirmininke nėra. Antradienį premjerė šaukė Nacionalinio saugumo tarybą, vyko posėdis dėl ankstų rytą Varėnoje nukritusio ir sprogusio galimai drono. Prezidentas G. Nausėda rengė posėdį prezidentūroje su Seimo frakcijų vadovais.
„Buvo skirtingo pobūdžio du susitikimai, tiesioginės konkurencijos šituo aspektu aš neįžvelgiu“, – prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
Įtampą stiprina ir situacija Vyriausybės viduje. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, laikomas artimu prezidentui, atsiduria tarp dviejų politinės galios centrų, o viešojoje erdvėje vis dažniau matyti skirtingi signalai dėl konkrečių sprendimų. Premjerės kritika ministro veiklai ir kai kuriais atvejais perimamos iniciatyvos rodo ne tik nuomonių skirtumus, bet ir platesnę kovą dėl užsienio politikos kontrolės.
„Politikoje kaip vaikų darželyje – vaikai pešasi, tai normalu“
Politologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas sakė, jog prieš tai buvusi premjerė I. Šimonytė su G. Nausėda konfliktavo dėl to, jog prezidentas labiau dominavo, tačiau I. Ruginienės atveju socialdemokratai, anot jo, bijo likti valstybės vadovo šešėlyje.
„Tai konkurencija tarp prezidento ir ministro pirmininko, kuri daugelyje Rytų Europos šalių pasitaiko. Manau, pajuto skonį moteriškė, kaip sako, apetitas atsiranda bevalgant. Sakyčiau, I. Ruginienė pajuto valdžios skonį, smagumą pasivažinėti po pasaulį. Yra konkurencija, nes G. Nausėdos reitingai dabar nukritę, jo politinė vertė nėra labai aukštai. Tie dalykai susideda“, – aiškino V. Dumbliauskas.
Vytautas Dumbliauskas. | Karolina Gaidžiūnienė/ELTA
Kalbėdamas apie I. Ruginienės norą atstovauti EVT, politologas pabrėžė, jog dauguma Tarybos narių yra būtent ministrai pirmininkai, prezidentai atstovauja tik keliose valstybėse: „Pas mus tradicija susikūrė, kai Dalia Grybauskaitė panoro važiuoti į Vadovų Tarybą. Andrius Kubilius iš pradžių nusileido, o Saulius Skvernelis vėliau nenorėjo konfliktuoti.
Taip lygioje vietoje atsirado tradicija, kad važiuoja prezidentas. G. Nausėda irgi labai norėjo ir konfliktavo su I. Šimonyte. Tai diskusijų klausimas. Galėtų būti klausimai, kuriais važiuotų ministras pirmininkas. I. Šimonytė praeitoje kadencijoje siūlė, kad tam tikrais klausimais važiuoja prezidentas, kitais – ministras pirmininkas.“
V. Dumbliauskas įsitikinęs – EVT atstovavimo klausimu prezidentas nepasiduos, kadangi tai jo paskutinė kadencija.
Anot MRU docento, tokia konkurencija ir priešpriešos tarp prezidento ir ministrės pirmininkės yra visiškai normalu ir tai kol kas neindikuoja platesnio konflikto: „Politikoje kaip vaikų darželyje – vaikai pešasi, tai normalu. Tai nėra tragedija, tiesiog G. Nausėda ambicingas, I. Ruginienė pajuto skonį ir bus trintis. Nedaryčiau didelių išvadų. Svarbiausia, kad jie nepažeistų valstybės interesų, kol pešasi.“
G. Nausėdos žinių bagažas pilnas, tačiau iš to jokios naudos?
Politologo, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytojas Bernaras Ivanovas sako, jog premjerų ir prezidentų peštynės dėl užsienio politikos nėra naujiena: „Tai yra gan normalu esant mūsų politinei sistemai, kuri Konstitucijoje apibrėžta šiek tiek nevienareikšmiškai. Dėl šios priežasties atsiranda trintis, kas yra neišvengiama. Akivaizdu, kad G. Nausėdos kadencija yra antra, 2029 m. bus rinkimai, todėl jį paspausti yra logiška. Stebime situaciją, kai politikoje yra nauja, bet stiprėjanti premjerė.“
Bernaras Ivanovas.
B. Ivanovas pripažįsta, jog pastaruoju metu užsienio politikos srityje vyrauja chaosas. Anot jo, jei atsirastų „bent kiek ryškesnis žaidėjas“, kuris mūsų užsienio politiką bent kiek konsoliduotų, „būtų gerai“: „Nieko blogo, jei tai būtų premjerė. Prezidentas bandė, bet aiškaus, suprantamo užsienio politikos matymo nėra.“
„Prezidentas, mano giliu įsitikinimu, yra labai nuvylęs. Pavyzdžiui, paimkime paskutinę vilkikų istoriją iš Baltarusijos. Klausimas retorinis: ar prezidentas su tuo susijęs, ar tik daro pareiškimus iš savo biuro? Ar įdėta bent truputį pastangų, ar tai daugiau bandymas atrodyti svarbiam, negu būti?
Kiek žiūriu į G. Nausėdos politiką, ji visa yra nesėkminga – tiek užsienio, tiek vidaus. Užsienio politikos srityje jis kalbėjo apie prioritetus, bet ką pavyko padaryti? Mano galva, nelabai ką. Artėjant į pabaigą kadencijai, duok Dieve, kad kas nors sugebėtų užsienio politikos vėliavą pakelti ir padaryti tvarką. Šia prasme net Gabrieliaus Landsbergio truputį pasiilgstu, nepaisydamas to, kad ta politika buvo įdomi, bet bent jau ji buvo. O dabar, kai yra užsienio reikalų ministras, bet nėra už ką padirbti, jei premjerė imsis iniciatyvos – bus gerai“, – sakė VDU dėstytojas.
Ministrė pirmininkė neretai sulaukia kritikos dėl kiek mažoko žinių bagažo įvairiais klausimais, įskaitant ir užsienio politiką. Pasak politologo, žinių bagažą galima sukaupti, tačiau juo dar reikia ir mokėti pasinaudoti: „Kas iš to, kad G. Nausėdos tas bagažas į lagaminą netelpa, jei iš jo nėra naudos? Jis pas mus bukinistas, tad turėtų suprasti, kad svarbu ne tai, kiek knygų perskaitei, o ar ką nors supratai.“
Kaip geriausią situacijos sprendimą B. Ivanovas mato Seimo iniciatyvą, kuri nurodytų valstybės vadovų pasiskirstymą užsienio politikos srityje: „Išspręsti vieną kartą ir visiems laikams, kad stumdymosi šioje sferoje nebeliktų.“
Visgi politologas pabrėžė, kad prezidento galimybės gilinti konfliktą yra minimalios, tad jis neturėtų rutuliotis.
Šaltinis: ALFA.LT
