Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė apgailestauja, kad privatūs pensijų fondai neįtikino šalies gyventojų tęsti kaupimą senatvei antrosios pakopos pensijų fonduose.
„Labai gaila, kad privatūs pensijų fondai nesugebėjo įtikinti, kad apsimoka investuoti būtent tokiu būdu“, – atsakydama į liberalo Simono Gentvilo priekaištą, jog iš pensijų fondų pasitraukė daug žmonių, ketvirtadienį, per Vyriausybės valandą Seime, teigė premjerė, dar būdama socialinės apsaugos ir darbo ministre inicijavusi pensijų kaupimo sistemos reformą.
„Tie žmonės, kuriems iš esmės reikėtų daugiau kaupti ir kurie ką tik pradėjo kaupti pensijai, jau pasitraukia iš šitos sistemos“, – sakė S. Gentvilas.
I. Ruginienės teigimu, žmonės nutraukė kaupimą fonduose, nes mato kitų investicijų galimybių.
„Lygiai taip pat norėčiau pasidžiaugti, kad, matyt, žmonės mato kitų investicijų galimybių. Matome ir draudimo sutarčių, investicinio draudimo sutarčių skaičiaus augimą, trečiosios pakopos (pensijų fondų – BNS). Tai greičiausiai žmonės vietoj antrosios pakopos irgi renkasi trečiąją pakopą, nes ten irgi auga sutarčių skaičius“, – kalbėjo premjerė.
Pasak jos, gegužę Lietuvos bankas ir „Sodra“ pateiks išsamesnę pasitraukimo iš sistemos analizę: „Matysime platesnį spektrą, kas vyksta ir kur žmonės investuoja, išleidžia ir kokie iš tikrųjų yra pirmojo ketvirčio rezultatai.“
Kaip rašė BNS, pensijų kaupimą per ketvirtį nutraukė apie 550 tūkst. žmonių, arba apie 40 proc. sistemos dalyvių, o liko kaupti 875 tūkstančiai.
„Sodros“ direktoriaus pavaduotoja Violeta Latvienė šią savaitę teigė, kad iš fondų pasitraukė daug jaunų žmonių, taip pat tie, kurių pajamos siekia maždaug vidutinį uždarbį.
Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas sakė, kad, atsiėmę visas ar dalį lėšų, gyventojai daug pinigų išgrynino, daugiau sudaryta arba atnaujinta ir investicinio gyvybės draudimo sutarčių, grąžino paskolas.
Premjerė apie darbuotojų kaitą ministerijoms pavaldžiose įstaigose: labai normalus procesas
Pastaruoju metu vykstant pokyčiams kelių Susisiekimo ministerijai pavaldžių įstaigų vadovybėse, premjerė Inga Ruginienė tikina, kad darbuotojų kaita yra normalus procesas, kuris vyksta nuolat. Ministrė pirmininkė pabrėžia, kad kaitą gali lemti ir asmeninės darbuotojų priežastys, kurių nebūtina viešinti.
„Visais laikais, metai iš metų darbuotojų judėjimas vyksta nuolatos – ar tai būtų žemiausi sluoksniai, specialistų lygmuo, ar tai būtų vadovų lygmuo. Tai yra labai normalus procesas, ir kartais, kai tos priežastys galimai yra asmeninės, tai nebūtinai kiekvienas turi tas priežastis žinoti“, – ketvirtadienį Vyriausybės valandos metu Seime teigė ji.
„Vadovus atleidžia ta pati nepriklausoma valdyba, tai abejoti, matyt, tuo procesu nereikėtų – išeina vieni, ateina kiti specialistai. Svarbiausia, kad darbo procesas nenutrūktų“, – tęsė I. Ruginienė.
Kaip skelbė ELTA, praėjusią savaitę iš pareigų pasitraukė „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) generalinis direktorius Egidijus Lazauskas, kiek anksčiau skelbta ir apie kitus pasikeitimus susisiekimo sektoriaus įmonėse.
Jau pasitraukė Lietuvos oro uostų valdyba, iš pareigų traukiasi oro uostų generalinis direktorius, taip pat pasitraukė Lietuvos transporto saugos administracijos vadovybė, šiuo metu taip pat vyksta „Oro navigacijos“ generalinio direktoriaus atranka.
Antradienį pranešta ir apie Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pavaldžios Infrastruktūros valdymo agentūros vadovo Giedriaus Vanago pasitraukimą iš pareigų.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorijos Čmilytės-Nielsen atkreipė dėmesį, kad daugiausia pokyčių – Juro Taminsko vadovaujamai Susisiekimo ministerijai pavaldžiose įstaigose.
Ji taip pat sureagavo į ministrės pirmininkės teiginį, kad darbuotojų kaita nereikėtų abejoti vadovus atleidžiant nepriklausomai valdybai.
„Pratęsiu jau pradėtą temą dėl vadovų valymo meto, nes kitaip negalima pavadinti to, kas dabar vyksta. Čia ypatingai aišku uoliai dirba jūsų vienas iš ministrų Juras Taminskas, nes jo kuruojamoje srityje yra atleista daugiausia vadovų“, – aiškino V. Čmilytė-Nielsen.
Politikė pažymėjo, kad nuo birželio vidurio pareigas palieka ir pati Lietuvos oro uostų valdyba, prieš tai priėmusi sprendimą dėl oro uostų vadovo pasikeitimo.
„Kalbant apie oro uostus, atleistas ne tik oro uostų vadovas, bet atsistatydino, buvo atleista visa oro uostų valdyba“, – nurodė ji.
Savo ruožtu I. Ruginienė tikino, kad J. Taminskas aktyviai dirba Lietuvos labui. Kartu ji darkart pabrėžė, kad Vyriausybė siekia valstybinėse įstaigose užtikrinti darbų tęstinumą, nesvarbu, kas joms vadovauja.
„Pirmiausia ačiū, kad pastebėjote, jog turime aktyvų ministrą, kuris dirba ir dirba Lietuvos labui. Tai tikrai taip ir yra“, – tikino premjerė.
„Darbuotojų judėjimas yra normalus reiškinys. Kaip ir jūsų periodu, kai jūs buvote valdančiojoje daugumoje, judėjo darbuotojai nuo žemiausio lygmens iki aukščiausio. Normalu, kad kiekvienas žmogus apsisprendžia, kur ir kokį darbą jam dirbti, o mūsų pagrindinis siekis yra užtikrinti, kad darbai būtų vykdomi ir kad tie darbai būtų tęsiami, nepaisant to, kas vadovauja įstaigai arba įmonei“, – tęsė ji.
Kaip skelbė ELTA, kovą apie sprendimą palikti pareigas pranešus dabartiniam Lietuvos oro uostų vadovui Simonui Bartkui, po dviejų savaičių Susisiekimo ministerija pranešė apie sprendimą formuoti ir naują valdybą. S. Bartkus pareigas paliks nuo liepos 3 d., valdyba – birželio 17 d.
Ministras J. Taminskas tuomet sakė, kad šis sprendimas brendo ilgą laiką ir yra susijęs su naujo bendrovės etapo pradžia, kuriame valdyba išskirtinį dėmesį turės skirti inovacijoms, tvarumui ir saugumui.
Vėliau ministras taip pat teigė, kad abejonės dėl pokyčių jo ministerijai pavaldžių įmonių vadovybėse yra oponentų bandymas daryti „politinį šou“.
Premjerė: Lietuvai pakanka trijų oro uostų
Šiaulių merui raginant spręsti kritinę Šiaulių oro uosto situaciją ir siūlant jį integruoti į Lietuvos oro uostų tinklą bei paversti ketvirtuoju tarptautiniu šalies oro uostu, premjerė sako, kad Lietuvai užtenka trijų oro uostų.
„Girdėjau Šiaulių mero iniciatyvą turėti dar ketvirtą oro uostą. Lietuvai šiandien užtenka trijų oro uostų“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą sakė Inga Ruginienė.
„Man atrodo, kad pakankamai judame gera linkme – investuojame: jau atnaujinti Kauno ir Vilniaus oro uostai, tai ir toliau turime susikoncentruoti, kad trys mūsų oro uostai gebėtų priimti kiek įmanoma daugiau skrydžių, atitiktų aukščiausio lygio tarptautinių oro uostų standartus. Ir Lietuvai pakanka šitų trijų oro uostų“, – aiškino Vyriausybės vadovė.
Vilniaus oro uostas. Asociatyvi nuotr. | D. Umbraso / LRT nuotr.
Susisiekimo ministro Juro Taminsko teigimu, nėra planų Šiaulių oro uostą paversti civiliniu, o tam yra kelios svarbios priežastys.
„Nėra planuose ir tikrai nedarysime ten civilinio oro uosto ir skrydžių nevykdysime, – Seimo nariams teigė jis. – Pirmiausia – investicijos į antžeminį aptarnavimą pradedant patalpomis ir visu kitu. Taip pat yra oro uostas kartu su karinėmis oro pajėgomis, tai reikia atskyrimo ir užtikrinto saugumo, tai kelia daug labai iššūkių ir klausimų.“
J. Taminsko teigimu, trys oro uostai yra daugiau nei pakankama Lietuvos mastu.
„Šiandien tai nėra racionalus sprendimas ir investuoti į Šiaulių oro uostą būtų tiesiog iš esmės neūkiška“, – pridūrė ministras.
Mero Artūro Visocko teigimu, Šiaulių oro uosto integracija į Lietuvos oro uostų tinklą leistų efektyviau išnaudoti aviacijos infrastruktūrą, stiprintų regiono ekonominį potencialą ir prisidėtų prie nacionalinio saugumo. Anot jo, oro uostas galėtų specializuotis kaip pagrindinis krovinių ir orlaivių techninės priežiūros, remonto ir aptarnavimo centras, taip sumažinant apkrovas Vilniaus ir Kauno oro uostams.
Krašto apsaugos ministerija yra nusprendusi nuo 2027 metų kovo nepratęsti Šiaulių oro uosto keleivių terminalo pastato nuomos sutarties.
Ministerija BNS teigė, kad sutartis nebus pratęsta, nes pastatas įtrauktas į Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės plėtros planus, jis bus reikalingas Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų poreikiams.
Dabar Lietuvoje veikia trys oro uostai – Vilniuje, Kaune ir Palangoje.
Šaltinis: LRT.LT
