Rusija oficialiai įvardijama kaip pagrindinė NATO grėsmė, o Aljansas prognozuoja tolesnį Kremliaus karinės mašinos stiprinimą. NATO karinio komiteto pirmininkas, admirolas Giuseppe Cavo Dragone interviu „RBC-Ukraine“ metu pabrėžė, kad Maskvos ambicijos neapsiriboja vien Baltijos šalimis.
„Hibridinės ir nekonvencinės grėsmės tęsiasi ir jos tęsis toliau. Galime tikėtis, kad Rusija trokš susigrąžinti tai, ką turėjo anksčiau“, – teigė admirolas, paklaustas apie galimą Rusijos invaziją į Europos valstybes.
Pasak jo, nors Baltijos šalys yra priešakinėse linijose ir geriausiai jaučia situaciją, NATO orientuojasi į gynybą 360 laipsnių kampu: nuo Arkties iki Rytų bei Pietų flangų.
„Ne tik Baltijos šalys“
Patikslinus, ką turi omenyje sakydamas „anksčiau“, admirolas nurodė laikotarpį iki Sovietų Sąjungos žlugimo: „Anksčiau – turiu omenyje, iki SSRS subyrėjimo. Taigi, palieku jums patiems suprasti ir pamatyti, kas galėtų tapti taikiniu“.
„Žinote, tai ne tik jos (Baltijos šalys – red. past.). Mes esame orientuoti į savigyną, atgrasymą ir gynybą 360 laipsnių kampu. Esame Arkties regione, esame Rytuose ir atidžiai stebime Pietus“, – dėstė jis.
Pastaruoju metu visų trijų Baltijos šalių pareigūnai viešai pareiškė, kad šiuo metu tiesioginės grėsmės „čia ir dabar“ jie neįžvelgia. Paklaustas, ar sutinka su tokiu vertinimu, pašnekovas išreiškė pasitikėjimą vietos ekspertais.
„Manau, kad jie geriausiai jaučia situaciją. Todėl pasitikiu jais. Būtent jie stebi, kaip vystosi situacija. Jie yra tiesioginėje fronto linijoje, todėl niekas geriau už juos negali mums suteikti patarimų ir informacijos“, – reziumavo pareigūnas.
Išsekinimas kaip pergalės strategija
Vertindamas situaciją Ukrainos fronte, admirolas C. Dragone sutiko, kad šiuo metu pasiekta aklavietė, tačiau pabrėžė milžiniškus Rusijos nuostolius. Maskva kas mėnesį netenka apie 35 tūkst. karių – tai yra daugiau nei Sovietų Sąjungos nuostoliai per visą dešimtmetį trukusį karą Afganistane.
„Tai neįtikėtina. Strategija nugalėti Rusiją ją išsekinant ekonomiškai ir kariniu požiūriu iki tokio lygio, kai ji nebegalės tęsti karo, yra teisinga“, – sakė NATO pareigūnas. Jis pridūrė, kad Vakarų pranašumas slypi technologinėje kokybėje, o Rusija yra įstrigusi kiekybės etape.
Siekiant išlaikyti šį atotrūkį, Aljanso šalys įsipareigojo gynybai ateityje skirti 5 proc. BVP. Pasak admirolo, tokios investicijos leis modernizuoti konvencinę ginkluotę, investuoti į dirbtinį intelektą, dronus bei oro gynybą.
JAV vaidmuo ir Ukrainos pamokos
Nepaisant įtampos santykiuose su Donaldu Trumpu, admirolas nemano, kad JAV visiškai pasitrauks iš NATO. Visgi jis pripažino, kad dalinis pajėgų perdislokavimas, pavyzdžiui, į Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną, yra įmanomas. Tokiu atveju kiti sąjungininkai turės užpildyti atsiradusias spragas.
Kalbėdamas apie karinę patirtį, C. Dragone pažymėjo, kad Ukraina tapo saugumo teikėja, o ne tik vartotoja. Ukrainos kariai jungtinių pratybų metu dažnai atlieka instruktorių vaidmenį, mokydami NATO pajėgas kovos su dronais taktikos.
Tuo tarpu karas Irane Aljansui pateikė kitokių pamokų. Admirolas išskyrė oro pajėgų svarbą: „Vienas dalykas, kurio Ukrainos ir Rusijos kare nematome taip, kaip jis pasireiškia Irane, yra aviacijos galia. Tai parodo, kaip svarbu visiškai valdyti oro erdvę.“
Paklaustas apie brangios karinės technikos, pavyzdžiui, didžiųjų laivų, pažeidžiamumą pigiais dronais, admirolas pabrėžė, kad milžiniškos „karo mašinos“ vis dar yra naudingos, jei jos naudojamos protingai ir tinkamai saugomos.
Šaltinis: TV3.LT
