Įtarimų politine korupcija sulaukęs parlamentaras Saulius Skvernelis pakeitė požiūrį į dalį politinės karjeros pradžioje deklaruotų vertybių ir aukštų standartų, sako jo ilgametis bendražygis, buvęs parlamentaras Povilas Urbšys. Buvęs pareigūnas pripažįsta, kad, norėdamas tikėti bendražygiu, nesureagavo į iškalbingas detales, susijusias, be kita ko, ir su S. Skvernelio patarėja vėliau tapusia Agne Silickiene. Šiuo metu tiek jai, tiek S. Skverneliui yra pareikšti įtarimai politinės korupcijos byloje.
„Neturėčiau, kur dėti akių“
Buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos viršininkas P. Urbšys į politiką pasuko 2012 metais, kai tapo Seimo nariu. Čia jis dirbo dvi kadencijas – iki 2020-ųjų.
Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ paskutiniu metu priklausęs politikas 2022 metais pašalintas iš partijos po dalies Panevėžio skyriaus narių skundo dėl P. Urbšio destrukcinės veiklos.
Povilas Urbšys
FOTO: JP.lt
Politikas jau tada kritikavo partiją dėl skaidrumo trūkumo. Dabar, kalbėdamas apie S. Skvernelio korupcijos skandalą, jis primena įvykius, kurie, jo teigimu, anksčiau atrodė kaip pavieniai atsitikimai, tačiau atskleidžia abejotinus politinius standartus.
„Dvejopas buvo įspūdis, – apie tai, kaip reagavo į žinią dėl S. Skverneliui mestų kaltinimų teigė jis. – Vienas, tai buvo tarsi griausmas iš giedro dangaus, bet kartu ir toksai kaip ir palengvėjimas, kad nesu politikoj, nes būdamas politikoj aš tikrai neturėčiau, kur dėti akių.“
P. Urbšys teigia, kad nors S. Skverneliui, kuriam pareikšti įtarimai politinės korupcijos byloje, ir galioja nekaltumo prezumpcija, vis dėlto jis jaučiąs atsakomybę, kad taip pat prisidėjo prie jo politinės karjeros.
Juolab, kad P. Urbšys buvo, kaip teigia, paties S. Skvernelio įvardytas savo „politiniu krikštatėviu“.
„Aš jį suvedžiau su Ramūnu Karbauskiu, būtent mes visi kūrėme tą politinę tapatybę, kur svarbiausia – ne partinė priklausomybė, o kompetencija ir vertybės“, – prisiminė jis.
Povilas Urbšys, Virginijus Sinkevičius, Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis
FOTO: DELFI / Andrius Ufartas
Požiūris į moralinę atsakomybę pasikeitė
P. Urbšys prisiminė, kad S. Skvernelio politinės karjeros pradžioje sprendimą jungtis prie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lėmė noras išlaikyti itin aukštus politinius standartus. Apie tai kalbėta ir vėliau, kategoriškai atsisakant eiti į koaliciją su teisiamomis partijomis.
„Labai aiškiai Skvernelis skyrė dvi atsakomybes: moralinę ir kriminalinę. Nesvarbu, sakykime, kad ikiteisminiame tyrime politiko statusas yra galbūt specialusis liudytojas ar net liudytojas, bet moralinė atsakomybė išlieka: jeigu kai kurios pasekmės kriminalinės susidarė dėl jo tam tikro veikimo ar neveikimo. Bet paskui aš pamačiau, kad tie dalykai kinta pas jį“, – kalbėjo P. Urbšys.
Labai aiškiai Skvernelis skyrė dvi atsakomybes: moralinę ir kriminalinę.
P. Urbšys
P. Urbšys teigia, kad dar būnant Seime jam buvo „skaudu matyti“, kai bendražygiai vis dažniau imdavo galvoti apie tai, kaip išlaikyti šią politinę galią, o už vertybinę poziciją svarbesnė tapo aritmetinė dauguma – dėl ko galiausiai į koaliciją pasitelkta „Tvarka ir teisingumas“, o Seimo vicepirmininku 2018 metais tapo Remigijus Žemaitaitis. Ši partija tuo metu buvo teisiama, o vėliau pripažinta kalta byloje dėl prekybos poveikiu.
„Yra tokia taisyklė: tie asmenys, kurie dalyvauja politikoje, dažniausiai, kai jie neturi galios, sako: „Tiesa yra galia“. O kai įgyja politinės galios, jie sako: „Galia yra tiesa“. Ir aš pamačiau, kaip tas kito“, – pridūrė buvęs S. Skvernelio bendražygis.
Bandė proteguoti Silickienę
P. Urbšys teigė, kad S. Skverneliu norėjęs pasitikėti, todėl kai kurias aplinkybes, kurios dabar atrodo reikšmingos, tuo metu įvertino nepakakamai atidžiai. Viena jų – A. Silickienės, šiuo metu įtariamos politinės korupcijos byloje drauge su S. Skverneliu, buvusios jo patarėjos, vaidmuo.
Agnė Silickienė
FOTO: Dainius Labutis | Elta
Jis teigė, kad S. Skvernelis 2016 metais siekė, kad A. Silickienė atsidurtų aukštoje pozicijoje partijos sąraše.
„Kad suvoktumėte, dabartiniai Demokratų partijos lyderiai – ar tai Virginijus Sinkevičius, ar Lukas Savickas, net ir Tomas Tomilinas – jie nebuvo tam lygmeny, kur jau dėliodavo pagrindines strategines kryptis. Ten buvo ratas daug siauresnis. Dabar jie praktiškai užaugo iki to lygmens, kur priiminėjamos strategijos, o tada buvo visai kitam statuse. Ir todėl jie apie kai kuriuos dalykus net ir nežinojo. Taip ir, aš manau, to, kad Skvernelis yra minėjęs Silickienės pavardę nežinojo“, – teigė jis.
P. Urbšys teigia, kad tuo metu šios pavardės iškėlimas tuo metu jį gana nustebino, nes Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamento direktoriaus pavaduotojos pareigas tuo metu ėjusi A. Silickienė buvo minima žiniasklaidoje dėl savo elgesio kratų, susijusių su jos vyro įmone, metu.
Be to, buvęs Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius Saulius Silickas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba pripažintas dar 2013 metais. Tuo metu jis ir buvęs žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas nuteisti išmaniųjų telefonų pasisavinimo byloje.
„Tam visam kontekste aš tiesiog sakau: kaip ji gali būti sąraše? Iš karto tapsim pažeidžiami. Nes mes būtent deklaruojame tą išskirtinį skaidrumą politikoje ir nulinę toleranciją bet kokiai korupcijai. Ir tas toks emocinis Sauliaus Skvernelio reagavimas į tai, ir noras, kad jinai vis dėlto būtų tam sąraše…
Reikėjo įdėti pastangų, kad vis dėlto įrodytume, kad ji negali būti tame sąraše“, – prisiminė P. Uršbys.
Matė Silickienę pirmajame dešimtuke
Jis sakė neprisimenantis S. Skvernelio argumentų, kodėl jos buvimas sąraše svarbus, tačiau teigė supratęs, kad A. Silickienė – „jo komandos žmogus“.
„Ir jeigu jo komandos žmogus, tai reiškia, jis ją kviečiasi dėl dalykinių savybių ir kad jam reikia to žmogaus“, – kalbėjo P. Urbšys.
„Jis siūlė tą žmogų, nes buvo kalbėta vis dėlto apie jo komandą ir apie pirmą dešimtuką. Tai tada bet kokiu atveju ten negali atsirasti atsitiktinis žmogus. Tai žmogus, kurį, jeigu rekomenduoja iš savo pusės, tai reiškia, tai žmogus, kurį jis nori matyti būtent Seime ir už jį rekomenduoja. Todėl jis buvo susierzinęs, kad reikėjo jam nusileisti, nes pritrūko argumentų. Ir aš iš to supratau, kad jis vis vien ja pasirūpins“, – kalbėjo tuometinis S. Skvernelio bendražygis.
Agnė Silickienė
FOTO: Dainius Labutis | Elta
P. Urbšys teigė vėliau apie A. Silickienę pamiršęs iki tol, kol jos pavardė vėl iškilo Augalininkystės tarnybos politinės korupcijos bylos kontekste.
„Tai jeigu dabar vat taip pagalvoji… Nežiūrint nieko, kad jos vyras buvo nuteistas korupcinėje byloje 2013-ais metais, jinai 2015-ais metais, kai jis yra Vidaus reikalų ministras, pradeda dirbti Vidaus reikalų ministerijoje ir užima ten departamento vadovo pareigas. Tai reiškia jau tada Skvernelis kažkodėl tai… nemanau, kad be jo žinios ji buvo įdarbinta“, – svarstė jis.
P. Urbšio teigimu, jam iki šiol kyla klausimas, kodėl S. Skvernelis tiek tuo metu, tiek vėliau ignoravo su A. Silickiene susijusias rizikas ir pasirinko ją patarėja.
Nuotraukos: Žygimantas Gedvila / Elta
Siejo su pozicija dėl generalinės prokurorės
P. Urbšys pastebėjo, kad tuo metu, kai pas A. Silickienę buvo atliekamos kratos dabartinėje Augalininkystės tarnybos byloje, paraleliai buvo sprendžiamas klausimas dėl generalinės prokurorės Nidos Grunskienės skyrimo dar vienai kadencijai.
„Jis [S. Skvernelis] tampa tuo politiku, kuris būtent yra labai kategoriškas už tai, kad turi būti pratęsta kadencija generalinės prokurorės. Ir kad negali būti jokių politinių sandėrių, kad būtų panašu kaip kerštas už „čekučių“ bylas, už kitas korupcines bylas, ir kad ji turi eiti toliau pareigas“, – priminė P. Urbšys.
„Ir dabar galvoju, čia gal buvo toksai manevras tam, kad aiškiai atsiribotų nuo Silickienės ir tokiu būdu sudarytų įspūdį, kad jis nieko bendro neturi su ja, palaikant generalinės prokurorės kandidatūrą?“ – svarstė buvęs politikas.
Jis teigė, kad nėra būdo sužinoti, ar slaptame balsavime S. Skvernelis iš tiesų palaikė N. Grunskienės kandidatūrą. Slaptą balsavimą dėl generalinės prokurorės skyrimo pasiūlė socialdemokratų frakcija, o Seimas tam pritarė. Prieštaraudami tokiam sprendimui, balsavime nedalyvavo opozicinių frakcijų atstovai.
N. Grunskienės kandidatūrai pritarta trapiu skirtumu: už jos kandidatūrą balsavo 48, prieš – 28, susilaikė – 18 parlamentarų.
„Aišku, nežinia, kaip ten slaptam balsavime atrodė, tai, kas buvo viešai deklaruojama. Ji vis dėlto dviejų Seimo narių persvara yra perrenkama. Komanda išlieka ta pati Generalinėj prokuratūroj. Ir, be abejo, tie rezultatai šitoje byloje – irgi lemia va tas vadovybės išlikimas“, – komentavo P. Urbšys.
Atkreipė dėmesį į Skvernelio laikyseną dėl Silickienės
Jo dėmesio sulaukė ir S. Skvernelio vėlesni veiksmai. P. Urbšys pastebėjo, kad net ir paskelbus, kad bus siekiama panaikinti jo neliečiamybę, S. Skvernelis vengė atsiriboti nuo A. Silickienės ar minėti ją neigiamame kontekste.
Pasak P. Urbšio, viešai prieinama informacija apie bylą leidžia svarstyti dvi galimas versijas: ar A. Silickienė, galimai gavusi pinigus, skirtus S. Skverneliui, galėjo juos perduoti arba vis dėlto pasilikti sau.
„Gali būti taip, kad byloje yra duomenys, fiksuojantys, kad per ją eidavo tos sumos, kurios galėjo patekti pas Skvernelį. Ir praktiškai dabar… jeigu yra duomenys, kurie bus pagrįsti, kad jinai imdavo dalį pinigų, kurie turėjo patekti pas Skvernelį, bet jinai jų neperdavė, tiesiog, tai jos tylėjimas vis vien klampina Skvernelį šitoj situacijoj.
Jeigu jinai pasakytų: „Ne, neperdaviau“. Tvarkoj. Tada Skvernelis yra kaip ir išlaisvintas iš to įtariamojo statuso. Bet kadangi jinai tyli, jos tylėjimas padaro Skvernelį pažeidžiamą. Bet Skvernelis kažkodėl tai jos atžvilgiu nesako nieko neigiamo“, – svarstė jis.
P. Urbšys svarstė, kad galbūt S. Skvernelio tyla yra noras pasiųsti A. Silickienei žinią, kad jos atžvilgiu „lieka tolerantiškas“. Taip, anot P. Urbšio, S. Skvernelis galbūt galėtų siekti, kad ji byloje jam nepakenktų.
Jeigu yra duomenys, kurie bus pagrįsti, kad jinai imdavo dalį pinigų, kurie turėjo patekti pas Skvernelį, bet jinai jų neperdavė, tiesiog, tai jos tylėjimas vis vien klampina Skvernelį šitoj situacijoj.
P. Urbšys
„Tai tada, nori nenori, kyla klausimas: ar tikrai tie įrašai ir tie parodymai nepagrindžia to dalyko, kad pinigai kažkokia – tiesiogine ar netiesiogine prasme – nukeliaudavo? Ar paslaugų kažkokių nupirkimą, apmokėjimą, todėl tas dalykas juos susaisto. Agnė Silickienė turi dar vieną dalyką: kadangi, kaip ten bebūtų, Skvernelio yra ryšiai ir jo statusas – jie vienaip ar kitaip jai gali būti irgi naudingi ateity. Tai ta byla bus teismuose ir visaip toliau nagrinėjama“, – samprotavo buvęs pareigūnas.
„Norėčiau klysti“
Kelis kartus akcentavęs, kad S. Skvernelio viešai deklaruotos vertybės ne kartą prasilenkė su kai kuriais sprendimais partijoje, svarstydamas apie galimas to priežastis P. Urbšys teigė, kad politika dažnai išryškina neigiamas žmonių charakterio savybes.
„Aš manau, kad… norėčiau klysti, ką aš pasakysiu. Saulius Skvernelis yra atėjęs iš statutinės aplinkos, kuri savo laiku buvo itin korumpuota. Tai yra Kelių policija. Galbūt buvimas toje užterštoje aplinkoje paliko virusą, kuris tuo metu buvo prislopintas, o per tą dalyvavimą politikoj vienaip ar kitaip pradeda tos rūdys išlįsti“, – svarstė P. Urbšys.
„Ir dabartinis elgesys <…> nėra laisvas nuo Silickienės. Gal tas nori nenori sudaro prielaidas matyti, ar tas virusas iš praeities, kažkuriuo tai laiku buvęs tam tikroj korupcinėj aplinkoj, nemutavo“, – kalbėjo buvęs politikas.
Pernai gruodį, tiriant itin stambią korupciją Valstybinėje augalininkystės tarnyboje (VAT), pareigūnai iš viso buvo sulaikę 13 asmenų. Vėliau įtariamųjų skaičius padidėjo iki 15.
Anot teisėsaugos, tyrimo metu surinktais duomenimis, iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų sistemingai buvo reikalaujami ir gaunami didelės vertės kyšiai už krovinių gabentojams VAT išduodamus fitosanitarinius sertifikatus.
Tiesiogiai: Saulius Skvernelis atvyko apklausai į STT
Video: Kiril Čachovskij | Delfi
Kaip įtariamieji buvo įvardyti nuo pareigų nušalintas VAT direktorius Jurijus Kornijenko, jo pavaduotojas Mantas Butas, patarėja Agnė Silickienė, Alytaus regioninio skyriaus vedėjas Giedrius Urbelionis ir Kauno regioninio skyriaus laikinoji vedėja Dalia Šubonienė.
Vasarį kratos buvo atliktos parlamentarų S. Skvernelio ir Kazio Starkevičiaus namuose bei kabinetuose. Vėliau abiem politikams pareikšti įtarimai. Kaip skelbė portalas „15min“, K. Starkevičius prisipažino paėmęs kyšį.
Šaltinis: DELFI.LT
