Po „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio ir kitų Seimo narių kalbų Žemaičių Kalvarijos atlaiduose ir įsiplieskus diskusijoms dėl politikų pasisakymų bažnyčiose, ekspertas įspėja – tokia praktika gali tapti pavojingu precedentu. Jo teigimu, jei politikams būtų įprastai leidžiama kalbėti nuo sakyklos, Bažnyčia rizikuotų tapti politinės reklamos erdve.
Gargždų Šv. arkangelo Mykolo parapijoje vykusi Telšių vyskupijos Šimtmečio metų šventė sulaukė dėmesio ne tik dėl religinių iškilmių. Renginyje dalyvavo politikai, o tarp jų pastebėtas ir „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis, bažnyčioje sakęs sveikinimo kalbą.
Šventės metu Telšių vyskupas taip pat įteikė apdovanojimus nusipelniusiems asmenims, tarp jų – ir socialdemokratui Alvydui Mockui.
Būtent politikų dalyvavimas bažnytiniame renginyje bei įteiktas apdovanojimas vėliau sukėlė diskusijų viešojoje erdvėje.
„Vemti verčia nuo katalikų bažnyčios, kuri suteikia priėjimą nuo sakyklos prakalbas rėžti tokiems politikams […], kaip Žemaitaitis. Išvis, kas čia per tradicija politikams duoti bažnyčioje tribūną susirinkti dėmesio šviesą? Nelaikas šitas tradicijas biškeli keisti?“ – socialiniuose tinkluose po parapijos įrašu piktinosi komentatorė.
Sureagavo ir Telšių vyskupijos kurija
Reaguodama į kritiką dėl politikų kalbų pamaldų metu ir jiems skiriamų apdovanojimų, Telšių vyskupijos kurija teigia, kad per Žemaičių Kalvarijos atlaidus kasdien atvyksta vis kitų dekanatų žmonės su savo kunigais ir valdžios atstovais, todėl deleguoto politiko kalba yra įprasta praktika.
„Kasdien tikinčiuosius sveikina merai arba jų deleguoti asmenys, o pamaldose dalyvaujančių Seimo narių vardu sveikinimą taria tik vienas Seimo narys“, – komentare BNS tvirtino kurija.
Liepos 10-ąją, Gargždų dekanato dieną, Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bazilikoje vykusios pamaldos viešojoje erdvėje sukėlė diskusijas dėl dvasininkijos politinio neutralumo, kai socialiniuose tinkluose paplito nuotraukos, kuriose užfiksuota, kaip „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis kalbėjo prie altoriaus, o Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius socialdemokratui Alvydui Mockui įteikė Šv. Justino medalį.
Sveikinimo žodį sakyti delegavo Remigijų Žemaitaitį
Pasak vyskupijos, kalbėtoją išrenka patys politikai: „Tą dieną dalyvavusi grupė Seimo narių, priklausančių skirtingoms politinėms partijoms, tarti sveikinimo žodį delegavo Remigijų Žemaitaitį“.
Kurija taip pat BNS teigė, kad A. Vėžaičių šv. Kazimiero parapija A. Mockų apdovanojo ne kaip politiką.
„Vėžaičių Šv. Kazimiero parapija apdovanojimui pristatė aktyvų parapijos bendruomenės narį, buvusį Vėžaičių seniūną“, – teigė Telšių vyskupija.
Sprendžiant, ar politikams dera kalbėti bažnyčioje, Mykolo Romerio universiteto profesorius Povilas Aleksandravičiaus įvertino, kokios būtų pasekmės, jei tai taptų įprasta praktika.
„Aš į šią situaciją norėčiau pažvelgti iš filosofinės perspektyvos. Norėčiau priminti Immanuelio Kanto moralinį kategorinį imperatyvą, kurį galima suformuluoti paprastai: kai nori kaip nors elgtis, visada paklausk savęs, kas būtų, jeigu visi žmonės taip pradėtų elgtis“, – sakė jis.
Pašnekovo teigimu, jei visi politikai pradėtų naudotis galimybe kalbėti bažnyčioje, ši taptų politinės reklamos vieta ir prarastų savo dvasinį vaidmenį.
„Šiame kontekste man kyla klausimas. Buvo pasakyta, kad Bažnyčia yra atvira visiems, taip pat ir politikams.
Jeigu taip, kas nutiktų, jei visi politikai pradėtų naudotis šia galimybe ir Bažnyčią imtų naudoti savo politinei reklamai?
Mano manymu, iš Bažnyčios kaip dvasinės institucijos ilgainiui nieko nebeliktų“, – iškelė klausimą pašnekovas.
Nesvarbu, kokiai partijai priklauso kalbantysis
Jis įspėja, kad net ir pavieniai atvejai gali tapti precedentu ir net nėra esmė, kokiai partijai priklausė politikas, kuris kalbėjo prie altoriaus.
„Jeigu į kritiką bus atsakoma tuo, kad Bažnyčia atvira visiems, įskaitant politikus, reikia suprasti, kad politikai labai greitai pasinaudos tokia galimybe.
Jie sakyklą šalia altoriaus naudos savo politiniams tikslams. Net nesvarbu, ką jie ten kalbės <…>, jie tai darys jau kaip politikai, siekdami pritraukti rinkėjų balsų.
Ir visiškai nėra klausimas, kokiai partijai priklauso, ar konservatoriams, ar Žemaitaičio „aušriečiams“, ar socialdemokratams,“ – kalbėjo jis.
P. Aleksandravičiaus nuomone, nesvarbu, kokiai partijai priklauso politikas, nes vien pasirodymas bažnyčioje gali sustiprinti tikinčiųjų palankumą jam.
„Daugelis tikinčiųjų vien dėl to, kad pamato politiką kalbantį bažnyčioje, gali sąmoningai pradėti jį vertinti palankiau, net neklausydami, ką jis iš tiesų sako“, – komentavo ekspertas.
Mykolo Romerio universiteto prof. dalijosi, kad politikai tokios galimybės kaip ši neatsisakys, nes tai jiems yra itin palanki erdvė pasiekti rinkėjus.
Todėl, kai Bažnyčia sako, kad yra atvira visiems, ji patenka į labai pavojingą situaciją. Anot P. Aleksandravičiaus, ji rizikuoja tapti politinės reklamos platforma, o tai ilgainiui gali griauti pačios Bažnyčios autoritetą ir paskirtį.
Todėl, pasak jo, Bažnyčia turėtų labai rimtai apsvarstyti, ką daro, leisdama politikams kalbėti šalia altoriaus, nes tai yra rizika savidestrukcijai.
Galioja ir išimčių
Profesorius pabrėžia, kad oficialus prezidento ar kitų valstybės vadovų dalyvavimas religinėse ceremonijose yra išimtis, susijusi su valstybinėmis tradicijomis, o ne politine agitacija.
„Suprantu, kad yra išimčių. Kai kurie valstybės ir Bažnyčios santykiai yra reglamentuoti įstatymų ir turi simbolinę reikšmę.
Pavyzdžiui, prezidento dalyvavimas mišiose per valstybines šventes ar kitus oficialius minėjimus yra visiškai kitokia situacija“, – atkreipė dėmesį jis.
Ekspertas mano, kad leidus politikams reguliariai kalbėti bažnyčioje, ilgainiui nukentėtų Bažnyčios autoritetas ir jos pagrindinė misija
„Tačiau jeigu būtų laikomasi principo, kad Bažnyčia yra atvira visiems ir dėl to visi politikai galėtų reguliariai kalbėti nuo sakyklos, manau, tai būtų labai pavojinga.
Ilgainiui kiltų klausimas, kas iš tokios Bažnyčios liktų“, – akcentavo P. Aleksandravičius.
Jo teigimu, politikų kalbos per kiekvienas Mišias būtų netinkamos, tačiau jų dalyvavimas išskirtinėmis progomis ar bendruomenės renginiuose yra priimtinas.
„Jeigu įprasta, kad meras per kiekvienas Mišias sako sveikinimo kalbą, tai, mano nuomone, čia jau yra katastrofa.
Žinoma, meras gali dalyvauti kokioje nors parapijos šventėje ar kitame vietos bendruomenei svarbiame renginyje – tai visai kas kita.
Tokius atvejus reikėtų aiškiai atskirti nuo reguliaraus politikų kalbėjimo bažnyčioje“, – pastebėjo P. Aleksandravičius.
Šaltinis: TV3.LT
