Vokietijos federalinė civilinės saugos ir nelaimių valdymo tarnyba (BBK) savo naujausioje ataskaitoje įspėja, kad karas Europoje nebėra toks mažai tikėtinas kaip prieš kelerius metus, ir rekomenduoja gyventojams sukaupti iki dešimties dienų maisto atsargas, rašo „Euronews“.
Apie galimą karo grėsmę ši tarnyba įspėja pirmą kartą per 35 metus.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad Vokietija yra viena iš saugiausių ES šalių, tačiau pataria, kaip elgtis krizės atveju.
Po 35 metų atnaujino rekomendacijas, įtraukė rizikas dėl karo
Atsižvelgdama į beveik ketverius metus trunkantį Rusijos karą Ukrainoje ir grėsmę, kurią Kremlius tebekelia Europos saugumui, tarnyba buvo priversta atnaujinti savo rekomendacijas, nes daugelis piliečių išreiškė susirūpinimą dėl karo.
„Visada verta būti gerai pasiruošus iš anksto“, – BBK prezidentą Ralphą Tieslerį cituoja „Euronews“ .
„Pasirengimas krizėms ir nelaimėms“
Naujajame vadove „Pasirengimas krizėms ir nelaimėms“ pateikiama informacija apie tai, kaip atpažinti dezinformaciją ir kur rasti prieglobstį sprogimų ar kitų išpuolių Vokietijos miestuose metu. Jame taip pat aptariama, kaip elgtis ekstremaliose situacijose, kai apima baimė ir nerimas.
Nuo pirmojo vadovo, išleisto 1990 m., kariniai scenarijai šiose brošiūrose nebuvo minimi. Daugiausia dėmesio buvo skiriama stichinėms nelaimėms ir techninėms avarijoms, pavyzdžiui, kai dėl elektros tinklo gedimo milijonai gyventojų lieka be elektros.
Dabar pirmą kartą konkrečiai paminėtos ir hibridinės grėsmės: kibernetinės atakos prieš kritinę infrastruktūrą, dezinformacijos strategijos, sabotažas ir karas.
„Mes susiduriame su pasauline situacija, kuri kelia nerimą daugeliui. <…> Kiekviena šeima turėtų būti pasirengusi savarankiškai išgyventi nuo trijų iki dešimties dienų“, – sako R. Tiesleris.
Jis taip pat pripažino, kad sąlygos nėra vienodos visoms šeimoms, poroms ar namų ūkiams: „Svarbu paminėti, kad nėra nustatytų taisyklių, kaip pasirengti ekstremalioms situacijoms – kiekvienas turi nuspręsti pats“.
Daugiau nei pusė vokiečių nėra pasirengę
BBK atlikta visuomenės apklausa parodė, kad 53 proc. respondentų Vokietijoje nėra pasirengę ekstremalioms situacijoms.
Paskelbtoje ataskaitoje pateikiamas kontrolinis sąrašas, kuriame gyventojai gali užsirašyti savo atsargas ir apskaičiuoti, kiek jų iš tikrųjų reikės ekstremaliose situacijose.
Pavyzdžiui, jei keturių asmenų šeima nori optimaliai pasirengti, laikydamasi rekomendacijos turėti dešimties dienų atsargas, greitai tampa aišku, kad tai ne tik išlaidų, bet ir vietos klausimas.
Naujausias tyrimas išdavė, ar lietuviai ruošiasi karui: išvardijo perkamiausius daiktus
Tik 3 iš 10 gyventojų Lietuvoje būtų pasiruošę reaguoti į ekstremalią situaciją, o net 8 iš 10 neturi net išvykimo krepšio – atskleidžia naujausias tyrimas. Dalis žmonių sako, kad apie pasirengimą nėra net pagalvoję, kiti esą nežino, kaip reiktų reaguoti kilus ekstremaliai situacijai. 40 proc. apklaustųjų nežino, kur yra artimiausia priedanga. Pasak Vidaus reikalų ministerijos, nepakanka ir priedangų – jomis galėtų pasinaudoti 1,5 milijono gyventojų.
Į išgyvenimo reikmenų parduotuvę atvykęs vilnietis Petras ieško, ką galėtų nusipirkti kelionėms. Anot jo, pomėgis keliauti praverstų, jei užkluptų ekstremali situacija – būtų iš anksto pasiruošęs.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
„Miegmaišis koks, palapinė, maisto pagrindiniai dalykai, kad pasišildyčiau kažką“, – vardijo Petras.
Petras mano, jog atsarga gėdos nedaro.
„Žmogus tuo labiau sprendimą priima, traukiasi, nelaukia, kol ant galvos kažkas užkris“, – tikino vilnietis.
Parduotuvės „Armijai ir civiliams“ atstovas pasakoja, jog pastaruoju metu žmonės perka išgyvenimui reikalingas prekes – įvairius miegmaišius, vandeniu užpilamą maistą, dujų balionėlius.
„Yra tokie filtrai – filtras gertuvė, su juo galima pasisemti vandens iš ežero ar upės“, – rodė parduotuvės konsultantas Rolandas Lupeikis.
Lankytojai perka ir kuprines ne tik sau, bet ir visai šeimai.
„Jeigu jau visai šeimai, tai perka didesnę kuprinę – 70 litrų ir daugiau. Daugiau žmonių atėjo po dronų skrydžių į Lenkiją“, – aiškino R. Lupeikis.
Tyrimas atskleidė, kiek žmonės pasiruošę reaguoti
Naujausias „Spinter“ tyrimas atskleidžia, jog tik 3 iš 10 gyventojų yra pasiruošę reaguoti į krizę ar nelaimę, jeigu ji įvyktų rytoj. O štai 6 iš 10 nė nežino, kaip reikėtų evakuotis. Štai, ką jie sako:
„Jaustumėtės pasiruošusi? – Ne. – Kodėl? – Todėl, kad netikiu, kad galėtų būtų karas, vaikeli, netikiu šituo.“
„Žiūrėtumėme pagal tos minutės situaciją, ar užtenka nuvažiuot į kokį kaimą pradžioje, ar čia jau reikia rimčiau – ramiau į užsienį būtų.“
„Tiesiog turiu namus, turiu rūsį ir manau, kad ten būsiu.“
„Pasiruošusi. – O kaip pasiruošusi? – Į „sklepą“ eisiu.“
„O kam? – Pradėtų kristi bombos ant galvos. – Tai ką padarysi? Tegu krenta.“
Tyrimas atskleidžia ir tai, kad 8 iš 10 apklaustųjų nėra susidėję išvykimo krepšio, jeigu juos ištiktų ekstremali situacija. Ko griebtųsi gyventojai, jeigu juos ištiktų krizinė situacija? Štai, ką jie sako:
„Vyrą ir dokumentus, aišku, čia svarbiausia.“
„Drabužiai, vaistai, vanduo, vis tiek vaikai auga, tai po truputį keičiasi.“
„Koks susiruošimas? „Bonkė“ vandens su savimi, svarbiausia, vanduo.“
„Nemanote, kad būtų geriau pasiruošti ir nesukti galvos? – Galbūt, bet aš nesiruošiu kažkodėl.“
„Gyvenu, džiaugiuosi ir tikrai negalvoju, kas blogiausia.“
„Pirmyn, šautuvą ir pirmyn, o ką daugiau, jei pašauks tėvynė.“
Pasakė, kodėl žmonės nesiruošia karui
Pasak Raudonojo Kryžiaus atstovų, dalis žmonių nesiruošia, nes jiems pasirengimas kelia stresą ar nežino, kur ieškoti informacijos.
„Dalis tikisi, kad krizės mus aplenks, o dar kiti galvoja, kad mumis pasirūpins kažkas kitas – tai institucijos arba ministerijos“, – teigė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.
Naujausias tyrimas atskleidžia ir tai, kad 40 proc. žmonių nežino, kur yra artimiausia priedanga. Pasak vidaus reikalų ministro, šiai dienai Lietuvoje yra virš 6,5 tūkst. priedangų. Tiesa, jų trūksta.
„Dabar turim 55 proc. – tai 1,5 milijono gyventojų galės pasinaudoti viešomis priedangomis, kurios yra įtrauktos į žemėlapį“, – komentavo vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
„Mes šiandien jau esame parengę 418 priedangų, tai galime patalpinti 43 proc. mūsų rajono gyventojų“, – aiškino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Vidaus reikalų ministras sako, kad ketina plėsti priedangų skaičių. Tam iš Europos Sąjungos fondo lėšų bus skirta 52 milijonai eurų.
„Tikimės, kad artimiausiu metu virš 300 priedangų bus pritaikyta pagal tą standartą, kuriam yra planuojami“, – tvirtino vidaus reikalų ministras.
O kur šiuo metu yra artimiausia jums priedanga, galima pamatyti „LT72“ programėlėje ir interneto svetainėje. Ten galima rasti ir instrukcijas, ką susidėti į išvykimo krepšį ir kaip pasiruošti artėjančiai grėsmei.
Šaltinis: tv3.lt