Sovietmečiu ant stalų atsiradusios didelės stiklinės su alkoholiu nebuvo vien tik tų laikų pasekmė. Laidoje „Verta žinoti“ istorikas Algirdas Jakubčionis papasakojo, kad alkoholio vartojimo tradicijos šiame regione formavosi šimtmečiais – nuo Rusijos imperatoriaus Petro I „geriančių asamblėjų“ iki šoko, kurį sukėlė 1914-aisiais įvestas sausas įstatymas.
Laidos vedėjai paklausus, kodėl sovietmečiu mažus stikliukus pakeitė masyvios stiklinės, istorikas siūlė atsigręžti į dar senesnę praeitį. Anot A. Jakubčionio, alkoholio vartojimo šaknys glūdi Petro I valdymo laikotarpyje.
„Jis įkūrė taip vadinamąją asamblėją. Tai yra geriančių asamblėją, kur jie po kelias paras tiesiog gerdavo be saiko. Jeigu kuris nors ką nors pažeisdavo iš asamblėjos taisyklių, jis privalėjo išgerti degtinę „erelio taurė“. Toje taurėje tilpdavo 1,5 litro degtinės“, – pasakojo istorikas.
Tokie kiekiai šiandien atrodo sunkiai suvokiami, ir kaip pastebėjo laidos vedėja, galėdavo turbūt ir staigiai mirtis ištikti. Tačiau, kaip sako istorikas, niekas ir neskaičiavo, kiek tų mirčių buvo.
Pasak A. Jakubčionio, rusiško gėrimo tradicijos tik stiprėjo. Net 1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui imperatorius Nikolajus II paskelbė sausą įstatymą, situacija dar labiau paaštrėjo. Kareiviai, negalėdami nusipirkti alkoholio, ėmė vartoti bet ką, kas labiau priminė spiritą nei gėrimą.
„Pamažu pradės formuotis nuostata, kad geriame viską, kas dega“, – sakė istorikas.
Kariškiams sueidavo viskas
Ši nuostata vedė ir prie kurioziškų, ir prie tragiškų situacijų.
„Kareiviai stovėjo kažkur tai prie tuometinio Sankt Peterburgo ir ten buvo kažkoks gyvūnų muziejus, kur buvo užkonservuoti gyvūnai pusiau su spiritu, pusiau ant skysčių fermentuota. Jie išgėrė tą skystį, maždaug viskas sueis“, – prisiminė A. Jakubčionis.
Tokia situacija, pasak istoriko, šiais laikais skamba kaip siurrealistinė scena, bet tuomet buvo reali. Anot jo, būtent draudimas galėjo prisidėti prie Rusijos imperijos griūties.
„Rusijos imperija kaip imperija subyrėjo tada, kai buvo įvestas sausas įstatymas. O jeigu būtų gėrę kaip gėrė, ar būtų subyrėjusi Rusijos imperija?“ – retorinį klausimą uždavė jis.
Vėliau į valdžią atėję bolševikai alkoholį taip pat draudė – Leninas baiminosi, kad „komunizmas bus pragertas“. Tik po jo mirties situacija ėmė keistis.
Nuo 1923-ųjų leista prekiauti silpnais gėrimais, o 1925-aisiais mirus Leninui, parduotuvėse pasirodė ir degtinė. Ji greitai įgijo neoficialius pavadinimus – 100 g – pionierius, 250 g – komjaunuolis, 500 – partietis.
Šaltinis: tv3.lt
