2025 m. NATO šalys sulaukė ne vienos provokacijos iš Rusijos ir jai pavaldžios Baltarusijos. Fiksuoti Rusijos oro erdvės pažeidimai, į Lietuvą skrido kontrabandiniai balionai. Kol kas nesutariama ir dėl galimos taikos Ukrainoje, o ekspertai įspėja, kad Rusija ruošiasi tolesnei agresijai. Natūraliai kyla klausimas, ar Rusijos agresijos galėtume sulaukti jau kitais metais. Visgi, kaip tikina Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala, kol kas tokių ženklų nematyti, tačiau politologas neatmeta, kad Rusija įvairiomis priemonėmis sieks savo ekspansinių tikslų ateityje.
2025 m. rudenį užfiksuoti Rusijos oro erdvės pažeidimai Europoje tapo signalu, jog Maskva gali būti pasirengusi testuoti NATO atsaką. Šios provokacijos vyksta užsitęsus karui Ukrainoje ir stiprėjant baimėms, jog kitu taikiniu galėtų tapti Baltijos šalys.
Ukrainos žvalgybos vadas Kyrylas Budanovas prieš keletą savaičių tikino, kad Rusija planuoja okupuoti Baltijos valstybes, tuo metu rašė „Ukrainska Pravda“. Pasak jo, Kremlius šiam žingsniui ruošia planus 2027 m.
Visgi Estijos užsienio žvalgybos tarnybos generalinis direktorius Kaupo Rosinas teigia, kad šiuo metu nėra jokių požymių, kad Rusija ketintų pulti kurią nors iš Baltijos valstybių ar bet kurią kitą NATO narę.
Naujienų portalo tv3.lt kalbintas Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala sako, kad Kremlius ir anksčiau kalbėjo, kad didins savo armijos pajėgumus, dydį, kurs naujas divizijas taip signalizuodamas, kad karas Ukrainoje nėra valstybės agresorės galutinis tikslas, o Rusija siekia perbraižyti geopolitinį žemėlapį.
„Labai viešai galėtume prisiminti ir 2021-ųjų metų ultimatumą, prieš prasidedant didelio mąsto invazijai, kur vienas iš Kremliaus keliamų ir niekada neatsisakytų tikslų buvo NATO karinės infrastruktūros sugrąžinimas į 1997-ųjų metų situaciją.
Tad tai yra kryptinga politika, kurią vysto Kremlius, siekdamas turėti pajėgumus, kurie paliktų galimybę ir tiesioginei karinei agresijai“, – akcentavo L. Kojala.
Politologas priduria, kad nors pajėgų kūrimas dar nereiškia, kad agresija yra planuojama ar, kad ji turi konkrečią datą, tačiau tai sudaro galimybes Rusijai judėti tokia kryptimi.
Be to, L. Kojala pažymi, kad tolimesni Kremliaus veiksmai tiesiogiai priklauso ir nuo situacijos Ukrainoje, kur šalis agresorė patiria didžiulius nuostolius.
„Ukrainos ateitis yra tiesiogiai susijusi su tolesnėmis grėsmėmis, kurios galėtų kilti iš Kremliaus“, – komentavo L. Kojala.
Rusija galėtų būti priversta sutikti su taika
Vertindamas šiuo metu esančią situaciją Ukrainoje, L. Kojala teigia, kad šiuo metu susitarimo galimybė atrodo ribota, kadangi Kremlius nekeičia savo pozicijos, pavyzdžiui, reikalaudamas, kad Ukraina atsitrauktų iš tokių sričių, kaip Donbasas, kurias teisėtai kontroliuoja Ukraina.
Tiesa, L. Kojala neatmeta galimybės, kad 2026 m. II pusėje Rusija galėtų būti priversta bent laikinai persvarstyti savo poziciją dėl patiriamų nuostolių fronte ir nelengvos šalies ekonominės situacijos.
Be to, politologas prabrėžia, kad jei Kremlius ir toliau matys nesustojančią Vakarų šalių karinę ir finansinę paramą Ukrainai, pasiekti realius rezultatus fronte šaliai agresorei bus dar sunkiau.
„Vienas iš galimų scenarijų yra vis tiktai, kad tos struktūrinės prielaidos, spaudimas Rusijos ekonomikai ir armijai paskatins pokytį Kremliaus laikysenoje bent jau trumpuoju laikotarpiu, nes turbūt įsivaizduoti, kad tai reikš, staiga, Putino ideologijos ir politinių tikslų permąstymą mes neturėtume. Bet bent jau atsivertų galimybė realesniems derybų procesams“, – komentavo L. Kojala.
Hibridinės grėsmės tikriausiai tęsis
Tuo metu kalbėdamas ar Rusija artimiausiu metu galėtų užpulti ką nors iš NATO valstybių, politologas teigė, kad toks scenarijus neatrodo tikėtinas.
Visgi jis pažymi, kad įvairios kinetinio ir nekinetinio pobūdžio grėsmes, kurios neperžengia 5-ojo NATO straipsnio ribos gali tęstis toliau.
„Įvairūs skaičiavimai yra, kiek panašaus pobūdžio hibridinių incidentų yra įvykę ir vienas iš jų teigia, kad tokių incidentų nuo 2022 metų būta bent 65 įvairiose NATO šalių teritorijose.
Ir dronus, ir kitas priemones, kurios yra tiesiogiai sietinos su Rusijos veiksmais, bet galbūt nepavadintinos ta tiesiogine karine agresija, kuri reikalautų NATO kolektyvinės gynybos atsako. Tai tokio pobūdžio veikimas tikriausiai tęsis“, – aiškino L. Kojala.
Pašnekovas taip pat pažymi, kad tokias hibridines grėsmes išspręsti yra gana sudėtinga, kadangi jos būna nepastovios, o tai reiškia, kad NATO šalių veiksmai turi būti ilgalaikiai ir strateginiai, nesiorientuojant į pavienius atvejus.
„Čia, aišku, NATO viršūnių susitikimas Hagoje, vykęs šiais metais, manau, kad bus labai svarbus, užsibrėžęs naujus gynybos išlaidų tikslus Bet dar svarbiau ne tiek, kiek pinigų bus įmetama į gynybą Europos šalyse ir NATO aljanse apskritai, bet kokį rezultatą mes iš to susikursime. Į tai turbūt reikėtų koncentruotis ypač kitais metais. Tai yra, realūs pajėgumai, kurie leidžia teigti, kad atgrasymo principas yra sustiprinamas aiškiai apčiuopiamais veiksmais ir priemonėmis“, – aiškino L. Kojala.
Grėsmes įmanoma suvaldyti tik jas atgrasant
Politologas taip pat pabrėžia, kad, jei neįvyks jokie esminiai lūžiai, grėsmių spektras iš Kremliaus nemažės, o vienintelis būdas suvaldyti tokias grėsmes – jas atgrasyti.
„Ta logika, jog Rusija ieško silpnybių, bet susidūrusi su stipriu ir principingu atsaku yra priversta atsitraukti, ji, ko gero, galioja“, – teigė pašnekovas.
Tad itin svarbu, kad Vakarų šalys judėtų būtent šia kryptimi ir nepasiduotų trumpalaikėms iliuzijoms, kad situacija yra išspręsta ir galima pamiršti apie gynybos svarbą, kadangi tai tik atvers naujas provokacijos galimybes Kremliui.
„Paradoksalu, bet tokiu atveju labai principingas veikimas, gynybinių pajėgų stiprinimas nėra tas veiksnys, kuris rizikas didintų karinio susidūrimo ar konfrontacijos. Priešingai, jis jas mažina, nepaisant to, kad Rusija visuomet bandys pristatyti situaciją esant priešingai ir esą, jeigu Europos šalys nusileistų, tuomet situaciją imtų ir aprimtų“, – akcentavo L. Kojala.
Šaltinis: tv3.lt
