Liekant vis mažiau laiko iki kitų metų pradžios, kai bus galima atsiimti nuosavus pinigus iš pensijų fondų, gyventojams kyla vis daugiau klausimų, ką daryti. T.y., kaupimą nutraukti ar vis dėlto tęsti.
Vieni specialistai tikina, kad labiau apsimoka kaupimą tęsti. Kadangi jo metu pensininkų pinigai investuojami, investicijų grąža užtikrina, kad pinigai nenuvertės dėl infliacijos. O mitai, kad pinigai pensijų fonduose neva dingsta, visiškai nepagrįsti.
Vis dėlto kiti ekspertai pastebi, kad atlyginimai ir pensijos auga greičiau nei infliacija. Dėl to pensijų fondų turto prieaugio negalima lyginti su ja. Galiausiai „paslėpta bomba“ ateityje gali tapti tai, kad nekaupiantys gyventojai savo mokesčiais turi prisidėti prie kitų gyventojų pensijų kaupimo.
Pinigai niekur nedingsta
„Artea“ banko grupės turto valdymo įmonės „Artea Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas socialiniame tinkle pasidalijo kaupimo rezultatų nuotrauka, iš kurios matyti, kad žmogui įmokėjus 633 eurus, pensijų fonde buvo sukaupta 1,421 tūkst. eurų, o fiksuota investicinė grąža siekia 788 eurus.
Šis įrašas greitai sulaukė dėmesio ir klausimų – ar tokia grąža yra išimtis, ar taisyklė? Pasak V. Rūko, tokie vieši žmonių klausimai ir konkretūs pavyzdžiai padeda išsklaidyti mitus apie pensijų kaupimą.
„Į žmonių sąskaitas pensijų fonduose įkritę pinigai niekur nedingo. Kad ir kada buvo pasirašyta sutartis, kad ir su kokia bendrove – pinigai yra. Jų nepavogė jokie „Baltcapai“, jų nesuvalgė mokesčiai ir komisiniai, lėšos fonduose nebankrutavo“, – tikina vadovas.
Jo pateikiamais duomenimis, 124 proc. arba kitaip – 788 eurus – siekianti pensijų fondo investicinė grąža reiškia, kad kaupiančio žmogaus pinigai ne tik nenuvertėjo, bet jų prieaugis buvo spartesnis už infliaciją. Taigi, taip pinigai nenuvertėjo.
„Jei buvo kaupta 10 metų – vidutinė metinė grąža sudarė 8,4 proc., jei 15 metų – 5,5 proc. Vidutinė metinė infliacija šiais periodais atitinkamai sudarė 4,3 proc. ir 3,5 proc.“ – rašo V. Rūkas.
Pasak jo, tokia grąža teoriškai yra pasiekiama, tačiau praktiškai ją pasiekia tik nedidelė dalis gyventojų.
„Lietuvos banko atlikta apklausa rodo, kad tik 9 proc. namų ūkių turto grąžą nurodo kaip pagrindinę taupymo ir investavimo priežastį. Todėl, nors pati galimybė pasiekti tokią grąžą egzistuoja, didžioji dalis žmonių jos nei siekia, nei realiai pasiekia“, – tikina V. Rūkas.
Kodėl žmonės nori atsiimti pinigus?
Vis dėlto ekonomistas Romas Lazutka mano, kad nepasitenkinimas antrąja pensijų pakopa yra susijęs ne tik su tuo, kiek jie sukaupia.
„Žinoma, jiems svarbiausia, ką susitaupo, kiek galės gauti. Dabar jau praėjo 20 metų ir daug žmonių išeina į pensiją, kurie dalyvavo ir mato, kokias sumas gauna“, – sako ekonomistas.
Anot jo, ypač nepasitenkinimą didina faktas, kad dalis žmonių negali atsiimti visos sumos iš karto, o privalo pirkti anuitetą.
„Jeigu išgirsta iš aplinkinių, kiek žmogus kaupęs ir dar negali visko atsiimti, tai ir bendros tos sumos atrodo labai mažos“, – pažymi R. Lazutka.
Ekonomistas pabrėžia, kad didelė dalis gyventojų, kurie planuoja pinigus atsiimti, dabar gyvena be vadinamosios finansinės pagalvės.
„Žinome iš įvairių tyrimų, kad apie 37 proc. Lietuvos gyventojų neturi lėšų nenumatytoms išlaidoms, kurių suma siektų skurdo rizikos ribą. Tai dabar būtų apie 700 eurų“, – sako jis.
Tokioje situacijoje žmonėms, ekonomisto teigimu, atrodo nelogiška turėti pinigų, kurių negalima pasiekti dešimtmečius, kai tuo pat metu tenka skolintis brangiomis vartojimo paskolomis.
„Žmonėms svarbu ne tik grąža, bet ir tų pinigų likvidumas“, – pabrėžia R. Lazutka.
Paslėpta pensijų kaupimo bomba
R. Lazutka pastabi, kad tarptautiniu mastu Lietuvos pensijų fondų grąža nėra bloga. Tačiau, pasak ekonomisto, jų turto prieaugis yra lėtesnis nei sparčiai augančių algų ir įprastų „Sodros“ senatvės pensijų.
„Kasmet algos didėja beveik 10 proc., pensijos irgi tiek didėjo. Žmonės lygina tą grąžą su tuo, kaip kinta pragyvenimo lygis, ir tada ji atrodo labai menka. Tuomet kai kurie juokiasi ar kritikuoja lietuvius, puolančius investuoti į būstą“, – stebisi jis.
Todėl, anot R. Lazutkos, nenuostabu, kad daliai gyventojų patrauklesnė atrodo investicija į būstą ar tiesiog likvidžios santaupos banko sąskaitoje.
Ekonomistas taip pat kritikuoja tai, kad dalies gyventojų kaupimą savo mokesčiais per papildomas įmokas iš valstybės biudžeto finansuoja kiti gyventojai.
„Didžiausias neteisingumas yra tas, kad žmonės, kurie dalyvauja, gauna valstybės subsidiją, o tie, kurie ne – negauna nieko“, – sako jis.
Anot R. Lazutkos, ateityje tai gali sukelti rimtų konfliktų, kai du žmonės, dirbę tą patį darbą ir gavę tą patį atlyginimą, gaus skirtingas „Sodros“ pensijas vien dėl dalyvavimo kaupime.
„Man atrodo, čia yra tokia gerokai paslėpta bomba“, – įspėja ekonomistas.
R. Lazutkos nuomone, pensijų sistema turėtų būti lankstesnė ir labiau orientuota į žmogaus gerovę, o ne sistemos „gražų veikimą“.
„Reikėtų vertinti ne sistemos požiūriu, bet žmonių gerovės požiūriu“, – sako jis.
Ekonomistas siūlo stiprinti bazinę valstybės finansuojamą pensiją, „Sodros“ sistemą palikti kaip pagrindinę, o dabartinę antrą pakopą paversti visiškai savanoriška.
„Tie žmonės, kurie nori kaupti, tegul kaupia. Jeigu jie nebenori kaupti, tegul jie pasiima“, – apibendrina jis.
Baigus kaupimą – pensijų anuitetai
Baigę kaupimą II pakopoje kai kurie gyventojai kiekvieną mėnesį gauna ne tik įprastą senatvės pensiją, bet ir papildomą išmoką, vadinamą pensijų anuitetais.
„Sodra“ skaičiuoja, kad lapkričio pabaigoje pensijų anuitetus buvo įsigiję 4892 gyventojai.
Jiems mokėtų standartinių anuitetų be paveldėjimo galimybės vidutinė išmoka siekė 78,05 euro, o su paveldėjimu – 66,5 euro.
Didžiausia mėnesio išmoka yra 364,74 euro, o mažiausia – 9,51 euro.
Iš viso per lapkričio mėnesį į Pensijų anuitetų fondą (PAF) už įsigytus pensijų anuitetus pervesta 0,72 mln. eurų.
Baigus kaupimą, pensijų fondų valdymo bendrovės gyventojų turtą parduoda, o pinigus perveda „Sodrai“.
Atskaičiusi 2,5 proc. nuo gautos sumos administravimo sąnaudoms, likusius pinigus ji deda į PAF.
Iš jo kas mėnesį pensininkams ir yra mokami priedai prie pensijų – vadinamieji pensijų anuitetai.
PAF turtas, kurio vertė lapkričo pabaigoje buvo 76,9 mln. eurų, yra paskirstytas į tris portfelius arba „puodus“: likvidumo (virš 1,2 mln. eurų), garantinį (17 mln. eurų) ir augimo (58,7 mln. eurų).
Šaltinis: tv3.lt
