Į Lietuvą netrukus atvyks 58 migrantai iš Kipro, kuriuos šalis įsipareigojo priimti pagal Europos Sąjungos Migracijos paktą. Pirmuosius 12 migrantų, naujojo vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno teigimu, dar Kipre patikrins Valstybės saugumo departamentas. Pareigūnai įvertins migrantų praeitį, galimus ryšius su nusikalstamomis grupuotėmis ir radikalizacijos riziką. Tiesa, Lietuvai buvo numatyta dvigubai didesnė migrantų kvota, tačiau valdžia pasirinko sumokėti beveik 1,5 milijono eurų solidarumo mokestį, kad šis skaičius sumažėtų. Ministras M. Katelynas kitąmet sako siūlysiantis pabėgėlių išvis nebepriimti ir už visą kvotą sumokėti, kad ir keletą milijonų.
Kol saugumo tarnybos dar tik ruošiasi pirmosioms migrantų patikroms Kipre, visuomenė sprendžia – daugiau žalos ar naudos Lietuvai iš migrantų. Vieni kalbinti gyventojai tikina, kad atsiras naujų darbo rankų, kiti gi aiškina – rasis daugiau problemų: nesėkmingos integracijos kaip, pavyzdžiui, Vakarų Europos šalyse, protestų, smurto ar netgi riaušių.
„Žmonės, kurie dirba statybose, ir jie dirba sunkiai, tai kaip ir galvoju – jie gauna darbą, ir mes turime žmones“, – sakė moteris.
„Aišku, kad prieš. – Kodėl? – Nesilaiko tvarkos, šiukšlina, važinėja šaligatviais, kur reikia gatvėmis važinėtis“, – kalbėjo gyventoja.
„Per daug siekia kai kuriais atvejais net primesti savo kultūrinius ypatumus“, – pridūrė vyras.
„Reikia priimti, bet matau, kad kitose šalyse jie sukelia nesaugumą, tai reikia tą prižiūrėti, bet esu už“, – minėjo mergina.
Lietuvą pasieks pirmoji migrantų banga iš Kipro
58 iš Kipro perkeliami asmenys – netrukus atvyks į Lietuvą. Pagal europinį migracijos paktą, kuriuo vadovaujantis ES kiekvienai šaliai nariai skyrė tam tikrą pabėgėlių kvotą, kurią ta šalis įpareigota priimti, Lietuvai teko dvigubai daugiau. Tačiau užuot priėmę dar tiek pat – valdžia nutarė už likusius migrantus sumokėti beveik pusantro milijono eurų.
„Artimiausiu metu turėtų mūsų saugumo darbuotojai vykti į Kiprą dėl pirmosios grupės migrantų – apie 12-14, jie bus patikrinti ir vyks kitos procedūros“, – kalbėjo vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.
Tačiau VSD išvada atsakys tik į klausimą, ar žmogus nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. O perkėlus migrantus į Lietuvą, Migracijos departamentui dar teks nustatyti, ar asmuo iš tiesų turi teisę į tarptautinę apsaugą.
Neigiamą sprendimą bus galima skųsti teismuose, o galutinai prieglobsčio negavęs žmogus turės išvykti iš šalies arba bus grąžintas.
„Mūsų saugumas atliks patikras saugumo prasme, tada kuomet jie bus perkelti į Lietuvą, jie pateks į užsieniečių apgyvendinimo centrą, tuomet kreipsis į Migracijos departamentą dėl suteikimo prieglobsčio“, – aiškino M. Katelynas.
Kipras pasirinktas neatsitiktinai: pagal gyventojų skaičių ši sala pastaraisiais metais patyrė vieną didžiausių migrantų antplūdžių Europoje. Pagal šiemet pradėjusį veikti ES paktą, Kipras, Graikija, Italija ir Ispanija pripažintos valstybėmis, kurioms reikia kitų narių pagalbos.
Tačiau naujasis vidaus reikalų ministras Katelynas žada kitais metais tvarką keisti ir siūlo migrantų Lietuvai daugiau išvis nebepriimti.
Vietoj migrantų siūlo Europai sumokėti kelis milijonus siekiantį solidarumo mokestį
„2 mln. eurų, mano nuomone, už gyventojų ramesnį gyvenimą, tikrai nėra didelė suma“, – sakė M. Katelynas.
Tokiai krypčiai pritaria ir konservatorių lyderis, tik ramybės mokestį grindžia ne visuomenės nuotaikomis, o vadinamuoju traukos efektu.
„Taip mes padedam italams, pietinėms šalims, nuimame krūvį, tą reikia pasakyti. Tačiau pats traukos efektas, kai tu žinai, kad atvyksi ir vis tiek kažkur perkels, išlieka. <…> Jei norime traukos faktoriaus nekurti – geriau sumokėti į solidarumo fondą, o ne priimti migrantus į Lietuvą“, – tikino konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Švedijos, Vokietijos, Prancūzijos migrantų rajonai; greta – dirbantys užsieniečiai, kalbos kursai, mokyklos, gamyklos.
L. Kasčiūnas sako, kad nereikėtų ir ramintis tuo, kad į šalį atvyks vos 60 nelegalų. Mat kitais metais numatyta ir kita partija. O taip pat, reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad čia gyvensiantys migrantai turės teise po kelerių metų ir atsivežti savo šeimas.
Migrantų priėmimo politiką kritikuojantys dešinieji tikina, kad vertėtų nepamiršti liūdnų kitų užsienio šalių pavyzdžių.
Vakarų Europos, Skandinavijos šalys, tokios kaip – Švedija, Prancūzija, Vokietija – susiduria su migrantų keliamomis socialinės integracijos problemomis, radikalizacija, nesaugumu. Esą to Lietuva turi vengti visomis išgalėmis.
„Kiekvienais metais randa apie 1000 žmonių, kuriuos reikia išsiųsti iš šalies, nes jie kelia grėsmę. Tai manau, mūsų tarnybos dirba puikiai. Turime daug problemų susijusių su migracija, turime argumentų, kodėl mūsų turi klausytis. Tai Lietuva turėtų inicijuoti pokalbius dėl naujo pakto, kuris nekurtų paskatų pabėgėliams plūsti čia“, – sakė Seimo narys, „Nacionalinis susivienijimas“ Vytautas Sinica.
Liberalai mano kitaip – esą dėl nesėkmingos pabėgėlių integracijos kalti ne tik patys migrantai, bet ir juos priimančios šalys.
„Yra Lietuvoje labai sėkmingų integracijos centrų – pavyzdžiui, Akmenė, ta pati Jonava. Vilnius nėra sėkmingas integracijos pavyzdys, nes savivaldybė nelabai dirba. Bet tos, kurios dirba, – išmoko kalbos, sėkmingai dirba“, – minėjo Seimo narys, liberalas Simonas Gentvilas.
Per 7 metus užsieniečių dalis Lietuvoje išaugo beveik 4 kartus. 2018 metais jie sudarė vos 1,8 proc. visų gyventojų, o 2025 metais – jau apie 7,5 procento. Didžiausias šuolis fiksuotas 2023 metais, kai dėl karo Ukrainoje ir darbo migracijos bumo išaugus atvykėlių srautui, skaičiai pakilo beveik dvigubai.
Šaltinis: TV3.LT
