Europa ruošiasi uždrausti vadinamąjį skystą dūmą – rūkytas maistas turės būti iš tikrųjų išrūkytas, o ne išmirkytas dūmo kvapą ir skonį suteikiančiose medžiagose.
Daug produktų gali būti neva išrūkyti – mėsa, žuvis, sūriai ir kt. Tradicinį išrūkymą imituojančių medžiagų gali būti prieskoniuose, konditeriniuose gaminiuose, net alkoholyje.
Europos Sąjungos maisto saugos tarnyba atliko tyrimą ir pasakė, kad aštuonios dūmo kvapui ir skoniui maiste išgauti naudojamos medžiagos turi būti uždraustos, nes gali būti kenksmingos sveikatai. Dar dėl dviejų medžiagų neužteko įrodymų, kad jos saugios.
Verta pastebėti, kad toks tyrimas atliktas po 10 metų pertraukos, taigi 10 metų šios cheminės medžiagos tiko, tačiau dabar pozicija – jau visai kita.
Verslo laikas. Europa ruošiasi uždrausti vadinamąjį skystą dūmą
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Ona Keblienė LRT RADIJUI pažymi, kad verslas jau prisitaikęs prie dabartinių taisyklių, tačiau pokyčiai, be abejo, kels finansinių iššūkių.
„Medžiagos galbūt yra kancerogeniškos. Iš esmės buvo nustatyta, kad galimas neigiamas poveikis sveikatai. Šalys narės išreiškė susirūpinimą ir buvo svarstoma, kas yra blogiau, kas kels didesnę riziką – ar tradiciniai rūkymo metodai, ar kvapiųjų medžiagų, kuriose yra galimai nesaugių medžiagų, vartojimas maisto produktų gamyboje.
Turime grįžti prie senų gamybos metodų, o tai paprastam vartotojui kartais galbūt yra patrauklu, bet vis dėlto verslas yra prisitaikęs prie šiuo metu galiojančių reikalavimų, tai visada lemia srautą darbų – tai ir padidina kaštus, ir pakeičia gamybos metodą“, – teigia tarnybos atstovė.
Mėsa / E. Genio / LRT nuotr.
Europos maisto saugos tarnyba sako, kad netikro dūmo pramonėje turi nelikti jau 2024 m. birželį. Laukiama ir Europos Komisijos žodžio – galbūt ji verslui skirs pereinamąjį laikotarpį. Girdima nuomonių, kad tai būtų logiška, o dabar Europos maisto saugos tarnybos pranešimas esą tik sukėlė sumaištį. Tai LRT RADIJUI komentavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė Astrida Miceikienė.
„Natūralu, jei tai blogai sveikatai, tai turi būti uždrausta, bet turi būti labai aiškūs ir stiprūs argumentai, niekam nekelti abejonių. O šiuo metu, be abejo, ir mūsų laida, ir ankstesni šaltiniai sukels tam tikrą neaiškumą tarp vartotojų, ir, ko gero, pakeis vartotojų poreikius.
Mažiesiems gamintojams, kurie ir dabar naudoja tradicinę technologiją, bus mažiau problemų, bet didesniems gamintojams tai sukels ir finansinių kaštų, ir rinkodaros papildomų priemonių tam tikrų bus“, – komentuoja A. Miceikienė.
Rūkyti mėsos gaminiai. Asociatyvi nuotr. / E. Blaževič / LRT nuotr.
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktoriaus Egidijaus Mackevičiaus teigimu, toks pasikeitimas bus didžiulis iššūkis visos Europos pramonei.
„Visada buvo sakoma – naudokite šias išvalytas kvapiąsias medžiagas rūkymui, nes čia mažiau kenksmingų medžiagų, sveikatai tai daug palankesni produktai. Kadangi tai gana brangus būdas, tai pas mus Lietuvoje nėra taip paplitę. <…> Mūsų didieji gamintojai daug naudoja tradicinio dūmo.
Tas pasikeitimas bus didelis iššūkis ir visai Europos pramonei. Yra gamyklų, kurios stovi urbanizuotose teritorijose, jos negali naudoti paprasto dūmo, tai reiškia, kad ta gamykla turės išvis užsidaryti. Ji negalės gaminti produktų. Tai didžiuliai nuostoliai ir ES šalys mato, kas bus“, – LRT RADIJUI komentuoja E. Mackevičius.
Egidijus Mackevičius / V. Balkūno / BNS nuotr.
Mėsos perdirbėjai pabrėžia, kad, grįžus prie tradicinės metodikos, gaminiai gali brangti. Apie tai kalba ir banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Maisto vartojimas Lietuvoje tik dabar po truputį stabilizuojasi. Sausio mėnesį turėjom trijų mėnesių vidurkį ties nuliu. Ilgą laiką mažmeninė prekyba maisto produktais stabiliai krito. Europos situacija analogiška. Tiek Lietuvoje, tiek euro zonoje žmonės yra gana jautrūs maisto kainoms. Ir atsiradus faktoriui, kuris gali didinti maisto kainas, yra rizika, kad žmonės pradės mažinti tų produktų vartojimą“, – pastebi ekonomistas.
Aleksandras Izgorodinas / E.Blaževič/LRT nuotr.
Specialistai sako, kad kenksmingas sveikatai gali būti ir tradicinis maisto rūkymo būdas. Dietologai pastebi, kad apskritai reikėtų retai valgyti rūkytą ar mirkytą maistą.
Jei visgi yra noras, kaipgi atskirti – rūkytas ar mirkytas produktas? Anot specialistų, jei ant maisto produkto pakuotės parašyta, kad jis rūkytas, jis ir turėtų būti rūkytas, o jei parašyta, pavyzdžiui, „dūmo skonio“ ar panašiai, tai produktas bus arba mirkytas dūmo skonio medžiagose, arba išgarintas jose.
Bendrovės tikisi iki 10 metų trunkančio pereinamojo laikotarpio iki pokyčių įsigaliojimo. Tai suteiktų laiko gamintojams įrangai pakeisti, o dūmų ruošimo priemonių gamintojams – technologijai, kuri leistų iš mišinių pašalinti kenksmingas medžiagas, arba naujiems mišiniams sukurti.
Šaltinis: lrt.lt
