Dalis lietuvių ėmė pirkti būstus svetur. Anot nekilnojamojo turto (NT) brokerės Ievos Vainaitės, gyventojai bando apsidrausti ir rūpinasi planu B, neslepia galvojantys apie karo Lietuvoje grėsmę.
Apie tai I. Vainaitė kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“.
8 iš 10 sako besiruošiantys galimai grėsmei
Anot brokerės, dalis lietuvių, perkančių NT užsienyje, sako, kad tai daro ir dėl karo grėsmės.
„Kokie aštuoni iš dešimties sako, kad maža ką“, – nurodo ji.
I. Vainaitės teigimu, dar vieno būsto įsigijimu domisi ne tik lietuviai, bet ir kiti Rytų Europos gyventojai – pirkti NT puolė anksčiau juo nesidomėję lenkai, taip pat čekai, slovėnai, vokiečiai.
„Jeigu turiu galimybę ir turiu galimų pinigų sąskaitoje, tai geriau nelaikysiu jų sąskaitoje, geriau investuosiu kažkur toliau“, – teigia I. Vainaitė.
Anot brokerės, norinčių įsigyti būstą Tenerifėje yra tiek daug, kad jau ėmė trūkti, ką jiems pasiūlyti. Be to, ėmė augti NT kainos.
„Paskutinį trimestrą pasiekėme rekordinį skaičių už kvadratinį metrą – apie 2,5 tūkst., augimas apie 17,2 proc.“ – skaičiuoja I. Vainaitė.
Janulevičius: „Mes nerandame tų pinigų“
Vis dėlto Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pastebi, kad pirkti NT užsienyje lietuviai gali rinktis ir dėl didelių kainų Lietuvoje. Jo skaičiavimu, kainos Lietuvos pajūryje net kelis kartus aukštesnės nei, pavyzdžiui, Tenerifėje.
Kita problema – žmonės pinigus ėmė nvesuoti ne Lietuvoje, o užsienyje, pavyzdžiui, į Amerikos rinkas.
„2022 m. rudenį aiškiai matėsi, kad pelno mokesčio surinkimo tendencija auga. Standartinis pelno mokestis pas mus buvo tarp 500 –700 mln. eurų (2019 m.)
Tada krito 2020 m., 2021 m. irgi buvo stabilus, 2022 m. pradėjo augti, aišku, buvo infliacija. <…> Bet 2022 turėjome 1,2 su trupučiu mlrd., tai yra dvigubai daugiau nei planuota. Pernai turėjome 1,7 mlrd.
Faktas, kad žmonės nereinvestuoja. Jeigu sumokėjome 1,7 mlrd. pelno mokesčio, vadinasi, mes išsiėmėme šešis–septynis milijardus. Kur tie šeši–septyni milijardai? Ar atsigulė į Lietuvos ekonomiką?
Mes darėme tyrimą su Lietuvos banku, mes nerandame tų pinigų. BPV 2022 m., investicijos nuo BVP, buvo vienas procentinis punktas. Kai iki tol buvo penki procentiniai punktai“, – vardija V. Janulevičius.
Anot jo, šie pinigai nebuvo investuoti Lietuvoje ir iš esmės keliauja iš Europos.
Valatka: jeigu mes čia neatsilaikysim, rusas ten bus beveik tuo pačiu metu
Politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka sako, kad tokie skaičiai rodo, jog žmonės yra silpni.
„Tai rodo, kad žmogus yra silpnas. Jis galvoja, kad Kanaruose pasislėps nuo rusų. Jeigu mes čia, Lenkijoje, Čekijoje neatsilaikysim, rusas ten bus beveik tuo pačiu metu, kaip ir čia, nes čia yra linija“, – sako jis.
Apžvalgininko vertinimu, tai, kas vyksta su NT paklausa užsienyje, yra susiję su tuo, kad Ukrainai nėra siunčiama pakankamai pagalbos.
„Iš Europos bėgantys pinigai yra baisus užmokestis už tai, kad mes per dvejus metus ir du mėnesius mes nedavėme Ukrainai tiek, kiek reikėjo. Mes galėjome užbaigti karą ir atsikvėpti su visomis šitomis nesąmonėmis, Kanarais ir t.t.“ – sako R. Valatka.
„Tas, kuris nemaitina savo kariuomenės, maitina priešo kariuomenę. Vienokiu ar kitokiu būdu mes jau mokame už tai baisius dividendus“, – priduria jis.
Šaltinis: tv3.lt
