Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad visuomeninis transliuotojas jau metus laiko viešojoje erdvėje patiria spaudimą iš partijos „Nemuno aušros“ vadovų. Pasak jos, „aušriečių“ retorika LRT atžvilgiu jau daro įtaką ir visuomenės požiūriui į visuomeninį transliuotoją.
„Kalbant apie grasinimus, kad kažkas grasintų fiziniu susidorojimu, aš nesu patyrusi tokių grasinimų. Tačiau jau metus laiko mes patiriame grasinimus, melą ir manipuliacijas viešojoje erdvėje iš „Nemuno aušros“ vadovų, kalbu konkrečiai apie Remigijų Žemaitaitį ir taip pat poną A. Skardžių, kurio teiginius apie LRT veiklą buvome apskundę Seimo Etikos ir procedūrų komisijai“, – LRT pataisas svarstančioje darbo grupėje teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Taip ji kalbėjo po konservatoriaus Vytauto Juozapaičio užduoto klausimo, ar LRT žurnalistai patiria grasinimus susidoroti. Politikas referavo į ankstesnius LRT tarybos narių pasisakymus, kad kai kuriems iš jų esą buvo grasinama fiziniu susidorojimu.
LRT generalinė direktorė taip pat atkreipė dėmesį, kad R. Žemaitaičio teiginiai yra apskųsti teismui.
„Vyksta nuolatinis spaudimas LRT žurnalistams dėl jų darbo, LRT žurnalistai buvo išprašyti iš Audito komiteto posėdžio. Tai yra neteisėtas veiksmas. Daromas spaudimas dėl turinio, aš turiu omeny, kai buvo kalbama konkrečiai „Panoramos“ žurnalistui. Ir yra daugybė teiginių, kad LRT yra vagys, komunistai. Yra įvairiausių teiginių, kurie yra šiuo metu apskųsti teismui“, – tvirtino visuomeninio transliuotojo vadovė.
„Taip pat noriu pasakyti, kad šios partijos skleidžiama melaginga informacija ir manipuliacijos apie LRT veiklą jau veikia gyventojų požiūrį į LRT. Mes tą matome iš tyrimų. Manau, kad tokiu būdu daroma didžiulė žala sanglaudai, visuomenės telkimui šiame geopolitiniame kontekste“, – pridūrė ji.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė taip pat ragino darbo grupės narius pripažinti, jog jų svarstomi LRT pakeitimai neturi nieko bendro su Valstybės kontrolės (VK) atlikto audito išvadomis.
„Būkime sąžiningi, teisingi ir pripažinkime, kad šitie planuojami pakeitimai, kuriuos jūs diskutuojate šioje Seimo darbo grupėje, neturi nieko bendro su VK rezultatais“, – sakė ji.
Kaip skelbta, R. Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“ dalinosi bent keliais įrašais, kuriuose nevengė taikyti įvairių epitetų visuomeniniam transliuotojui. Įrašuose kalbama apie „tarybinį LRT tvariką“ „komunistuojantį LRT“, sakoma „vargas be proto LRT eteryje“, transliuotojas vadinamas „purvasklaida“, kritikuojamas laidos „LRT forumas“ vedėjas Edmundas Jakilaitis.
Savo ruožtu skundo autoriai tokius epitetus įvardija kaip menkinančius, įžeidžiančius ir žeminančius. Be to, pasak jų, tokie teiginiai klaidina visuomenę.
ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
