Mįslė dėl nužudyto paramediko ankstesnių pranešimų policijai: ką ir kodėl slepia teisėsauga?

Naujienos

Dėl paramediko Manto Sadausko nužudymo buvo sulaikyti trys asmenis, viena iš jų – buvusi jo sutuoktinė Justina Gaigalaitė, ji šiuo metu yra suimta. M. Sadausko artimieji pasakoja, kad vyrui jau anksčiau buvo grasinama susidorojimu, buvo padegti jo šeimos automobiliai. Teisėsauga neatskleidžia, kokie buvo ankstesni pranešimai dėl galimų grasinimų M. Sadauskui ir jo šeimai.

Aiškindamas, kaip tiriamas persekiojimas, teisininkas, Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis pažymi, kad kaip įrodymą galima pateikti įvairių duomenų. Vieni paprasčiausių – skaitmeniniai: žinutės, vaizdo įrašai ir kt.

„Net naudojant anoniminę kortelę, galima nustatyti asmens lokaciją. Visuose miestuose ir išvažiavimuose esančios vaizdo kameros leidžia nustatyti, ar tas pats automobilis persekiojo kitą. Jei įvykdomas padegimas, tikrinami degalinių įrašai (ar pirktas benzinas bakelyje), parduotuvių kameros (jei pirktas peilis ar medžioklinis ginklas). Grasinančios žinutės ir el. laiškai išlieka serveriuose net ir juos ištrynus iš įrenginių“, – vardija advokatas.

Kada nutraukiami tyrimai dėl grasinimų, terorizavimo?

Tyrimas dėl grasinimo nužudyti, sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba dėl žmogaus terorizavimo nutraukiamas tuo atveju, jei nenustatoma, kad grasinimas yra realus.

„Konflikto metu išsakyti negražūs žodžiai dažnai vertinami tik kaip emocija. Tačiau jei asmuo įsigijo įrankių (virvę, peilį, šautuvą), pradėjo sekti judėjimo kryptį ar tai užfiksavo kameros – tai jau realus pasikėsinimas. Jei papildomų įrodymų nėra, tyrimas nutraukiamas kaip tiesiog emocijų protrūkis“, – akcentuoja M. Kukaitis.

Panašiai ir kitais atvejais, kai galimai vykdomas terorizavimas, pavyzdžiui, jei padegamas automobilis. Teisėsauga taip pat turi nustatyti, ar veiksmas buvo tyčinis. Jei tai pasitvirtina, kitas žingsnis – nustatyti, kokie asmenys veikė.

„Skyrybų bylose pyktis yra dažnas reiškinys, tačiau padegimo atveju ekspertai turi nustatyti, ar tai tyčinis veiksmas. Reikia tirti telefonus, žinutes, galimus tarpininkus ar pinigų pervedimus.

Svarbu suprasti, kad baudžiamoji atsakomybė taikoma konkrečiam asmeniui, o ne įvykiui – reikia įrodyti, kad būtent tas žmogus tai padarė. Atsakomybė tenka tiek pačiam padegėjui, tiek organizatoriui ar užsakovui“, – komentuoja M. Kukaitis.

Svarbiausia – kreiptis laiku

Advokatas akcentuoja – jei sulaukėte grasinimų, svarbiausia laiku kreiptis į policiją. Tuomet pateikite visus turimus įrodymus, o jei įtariate, kas grasina ar persekioja, taip pat pasakykite policijos pareigūnams.

„Kreipimasis yra esminis žingsnis. Būtina, kad pradiniai tyrimai būtų atlikti kuo greičiau: patikrintos aplinkinės degalinės, ieškoma kuro talpų, kvapų ar dėmių ant įtariamojo drabužių bei batų“, – sako M. Kukaitis.

Vis dėlto, jei bus kreiptasi per vėlai, gali aplankyti nusivylimas. Seneseniems įvykiams sunkiau surinkti visus reikiamus įkalčius, todėl tyrimas gali būti nutrauktas.

„Jei praeina daug laiko (pavyzdžiui, pusmetis), kvapai ir kiti pėdsakai tiesiog išnyksta, o drabužiai pasikeičia. Paprastai nusikaltėliai bando slėpti ar naikinti įkalčius bei susikurti alibi. Nebent yra maniakai, kurie nori parodyti, ką padarė“, – kalba M. Kukaitis.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Jeigu nustatyta, kad asmuo terorizavo kitą žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, taip pat jei sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, jis bus baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 4 metų.

Sadausko mama: „Sūnui jau seniai buvo grasinama susidorojimu“

Įtariant paramediko M. Sadausko nužudymą, suimta jo buvusi sutuoktinė J. Gaigalaitė. Pareigūnai neatmeta, kad nusikaltimas galėjo būti susijęs su kerštu po sudėtingų skyrybų. Velionio artimieji neabejoja, jog įtariamoji kalta ir dėl anksčiau padegtų jų automobilių.

Portalui „Žmonės.lt“ M. Sadausko mama pasakojo, jog J. Gaigalaitė jiems keršijo:

„Sūnui jau seniai buvo grasinama susidorojimu – dėl to jis yra kreipęsis į policiją, yra įrašai. 2024 m. spalį mūsų kieme buvo padegti automobiliai, jie sudeginti apipylus benzinu – tai patvirtino ekspertai.

Ji turėjo būti suimta gerokai anksčiau. Nesuprantama, kodėl į viską buvo žiūrima taip atmestinai. Mes sakėme, rašėme, koks tai žmogus… Nežinau, ar tai kažkokio „stogo“ turėjimas ir nebaudžiamumas atvedė iki tokio žiauraus nusikaltimo…“

Ką ir kodėl slepia teisėsauga?

Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į policiją, kokius pranešimus anksčiau gavo iš M. Sadausko. Panevėžio policija pažadėjo pirmadienį peržiūrėti archyvus, bet vėliau nurodė, esą negali komentuoti.

Tuomet komentaro kreipėmės į prokuratūrą, tačiau ir ji nurodė neteiksianti informacijos apie ankstesnius pranešimus.

„Šiame ikiteisminio tyrimo etape yra paskelbta visa galima viešinti informacija.

Siekiant ikiteisminio tyrimo metu nustatyti visas reikšmingas vertinimui faktines įvykių aplinkybes ir surinkti visus būtinus jas patvirtinančius objektyvius duomenis, šiuo metu jokia papildoma, detalizuojanti informacija (tame tarpe ir apie ankstesnes nusikalstamas veikas prieš nukentėjusiųjų šeimą) nėra teiktina.

Suprantame, kad įvykdytas nusikaltimas sukėlė ypatingai didelę visuomenės reakciją, todėl atnaujinsime informaciją apie tyrimą ir jo rezultatus, kai tik tai bus galima.

Dėkojame už supratingumą“, – pakomentavo Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė.

Vis dėlto vieną pranešimą suradome patys. Kaip nurodyta policijos suvestinėse, 2024 m. spalio 25 d. apie 2 val. 20 min. Panevėžyje, Eglyno g., aptvertame namo kieme, apdegė trys automobiliai.

Įtariamas padegimas. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str. 2 d. (turto sunaikinimas ar sugadinimas).

Duomenys sutampa su tuo, ką pasakojo M. Sadausko mama: automobiliai buvo padegti privataus namo kieme, įvykis užfiksuotas 2024 m. spalio mėnesį.

Už tokį nusikaltimą gėstų bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 5 metų.

Po paramediko nužudymo Malinauskas rėžė apie 1 svarbų dalyką

Dar prieš surandant kūną buvo labai daug artimųjų liudijimų ir tos detalės šokiruojančios, mes skaitome ir sunku patikėti. Ar svarbu viešinti detales apie kerštą, skyrybas?

Visgi, kai įvyksta rezonansinis nusikaltimas, visas kontekstas tampa viešas, sako buvęs žurnalistas, turinio kūrėjas Skirmantas Malinauskas. Jis pats yra viešinęs ne vieną šeimos dramą, taip pat sukūrė laidą apie persekiotoją, kuris ilgai nebuvo baudžiamas.

„Pavyzdžiui, aš esu labai panašių istorijų turėjęs. Jeigu man būtų atsiųsta šita istorija tėvo arba mamos ir pasakyta: „Skirmantai, padaryk epizodą apie tai ir išsiaiškink“, aš nebūčiau ėmęs šitos istorijos, nes neįmanoma išsiaiškinti tokios šeimyninės dramos, kas kaltas dėl skyrybų, kas yra geresnis vaikams ir taip toliau“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje kalbėjo S. Malinauskas.

Anot jo, kitas – įdomus aspektas, apie kurį nedaug kas kalba, – šeimyninėse dramose beveik visada kaltas yra tėvas. Jis laikomas potencialiu smurtautoju, persekiotoju ir t.t., nors gali būti visai kitaip.

„Tai irgi yra pavyzdys, apie kurį galime pagalvoti. Nepulkime daryti skubotų išvadų, nes gali būti visiškai atvirkščiai“, – akcentavo S. Malinauskas.

Nors viešumas padėjo surasti įtariamuosius M. Sadausko nužudymu, deja, išvengti tragedijos nepavyko. Todėl pagrindinis patarimas, ką daryti, kad tokie atvejai nepasikartotų, – atkreipti dėmesį

„Tam, kad būtų galima tokių situacijų išvengti. Pirmiausia žiūrint į tuos pirminius skambučius, neturi būti normalu nei vyrui, nei moteriai grasint kažkam kitam. Juo labiau, jeigu tu ateini gadinti kažkieno turtą, tai nėra chuliganizmas. Tu turi suprasti, kad ta tendencija gali būtinai baigtis“, – sakė S. Malinauskas.

Sadausko ir Gaigalaitės skyrybos: reikėjo ir vaiko teisių specialistų

Dėl paramediko M. Sadausko nužudymo suimta jo buvusi sutuoktinė J. Gaigalaitė. Remiantis teisėsaugos pateiktais duomenimis, pagrindinis nužudymo motyvas, kaip ir įtarė draugai bei artimieji, – kerštas buvusiam sutuoktiniui.

Pati J. Gaigalaitė, jos advokato teigimu, įtarimus neigia.

Nors pora, teisėsaugos duomenimis, nebuvo oficialiai išsiskyrusi, jų santykiai baigėsi audringai. Teismo sprendimu su paramediku liko gyventi abu poros vaikai. Teismas priėmė sprendimą vaikams gyventi su tėčiu remdamasis institucijų išvadomis ir vaikų norais.

„Teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, atsižvelgė į vaikų pageidavimus, taip pat į Vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą. Įvertinęs ir išanalizavęs visus įrodymus, priėmė tokį sprendimą.

Vaikai savo nuomonę išsakė, tačiau detaliai jos komentuoti negalėčiau, jie yra mažo amžiaus ir tiesiog geriau jautėsi su tėvu, geriau sutaria, jiems ta aplinka buvo priimtinesnė“, – portalui tv3.lt nurodė Panevėžio apylinkės teismo pirmininko patarėja Aistė Ramanauskienė.

Paaiškėjo, kad oficialiai M. Sadauskas ir J. Gaigalaitė nėra išsiskyrę – teismo sprendimą ji buvo apskundusi.

„Tai buvo ginčo teisena, ne bendras sutarimas. Be to, sprendimas dar nėra įsiteisėjęs – jis apskųstas apeliacine tvarka, nagrinės Kauno apygardos teismas.

<…> Jį apskundė ieškovė. Apskųstas visas sprendimas. Prašoma jį panaikinti ir tenkinti jos ieškinį, o buvusį ieškinį atmesti. Oficialiai jie dar nėra išsiskyrę, nes sprendimas nėra įsiteisėjęs“, – komentavo teismo pirmininko patarėja.

A. Ramanauskienė paaiškino, kad tais atvejais, kai sprendimas dėl santuokos nutraukimo apskundžiamas apeliacine tvarka, jo įsiteisėjimo data priklauso nuo bylos išnagrinėjimo apeliacinėje instancijoje rezultatų.

Kadangi šiuo atveju vienas iš sutuoktinių miręs, kol kas nėra žinoma, kokį procesinį sprendimą priims Kauno apygardos teismas.

Taip pat, teismo sprendimu J. Gaigalaitė buvusiam sutuoktiniui buvo įpareigota sumokėti 60 tūkstančių eurų.

„Panevėžio apylinkės teismo sprendimu Mantui Sadauskui iš Justinos Sadauskienės priteista iš viso 60 000 Eur kompensacija, sprendžiant sutuoktinių turto padalinimo klausimus, bet, kaip minėta, sprendimas neįsiteisėjęs ir negalėjo būti vykdomas“, – akcentavo A. Ramanauskienė.

Pora buvo žinoma ir vaiko teisių specialistams. Anksčiau vaikų tėvams buvo reikalinga pagalba dėl bendratėvystės iššūkių, kurią tarnybos iniciatyva teikė socialiniai partneriai.

Paramediko kūnas buvo suvyniotas į batutą ir užkastas

Žiauriai nužudytas paramedikas M. Sadauskas buvo palaidotas sekmadienį, balandžio 26 d.

Paramediko kūnas rastas prieš savaitę. Praėjusį trečiadienį teisėsaugos pareigūnai atskleidė, kad kūnas buvo užkastas ir galimai įvyniotas į batutą, kurį neegzistuojančiam klientui vežė nužudytasis.

Nurodoma, kad paramediko žūtis yra smurtinė, tačiau tiksli mirties priežastis bus atskleista po ekspertizės.

Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras informavo, kad ikiteisminis tyrimas šiu metu atliekamas dėl trijų nusikaltimo veikų – neteisėto laisvės atėmimo, tyčinio nužudymo bei neteisėto disponavimo ginklais.

Įvykio vietoje rastas ginklas, tačiau neskelbiama, koks tiksliai.

Įtarimų epicentre – buvusi žmona, jos draugas ir dar vienas asmuo

Skelbiama, kad sodyba, kurioje buvo rastas kūnas, priklauso Lietuvos piliečiui, tačiau ar jis yra vienas iš įtariamųjų, pareigūnai taip pat neatskleidžia.

Buvo sulaikyti du vyrai ir viena moteris – M. Sadausko buvusi žmona. Portalo tv3.lt žiniomis, kiti du sulaikytieji – J. Gaigalaitės draugas ir jo tėvas.

Pirmiems dviem teismas leido skirti suėmimą, Solkan tėvas bus paleistas už užstatą.

Abu vyrai anksčiau yra teisti, vienas teistas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, o kitas dėl vairavimo neblaiviam. Aiškėja, kad ir J. Gaigalaitė turėjo problemų su teisėsauga – buvo prigauta turinti psichotropinių tablečių.

Du sulaikyti asmenys buvo sodyboje, o trečias asmuo sulaikytas Panevėžio rajone.

Primename, kad balandžio 20 d. Panevėžio paramedikai paskelbė, kad jų kolega M. Sadauskas dingo. Tiesa, jis prapuolė ne tarnybos metu, o užsiimdamas papildoma veikla – batutų nuoma.

Dingimo dieną M. Sadauskui parašė nepažįstama moteris, kuri pasisiūlė skubiai išsinuomoti batutą neva darželinukų šventei. Vėliau, kai M. Sadauskas pradingo, ėmė aiškėti, jog nurodytoje vietoje nevyko jokios šventės, aplink nėra nė vieno vaikų darželio.

Dingo ir profilis, iš kurio rašyta žinutė M. Sadauskui. Paramedikas galimai buvo įviliotas į spąstus.

Šaltinis: TV3.LT

Laisvadienis.lt