Nuo naujųjų Lietuvoje pasikeitė eismo taisyklės: štai, kas jus sustabdys kelyje

Naujas apynasris vairuotojams – masinės patikros kelyje

Fiksuojami ne tik kelių eismo taisyklių (KET) patobulinimai bei patikslinimai, susiję su mobiliojo ryšio priemonių naudojimu vairuojant, eismo tvarka gyvenamojoje zonoje ir automobilių stovėjimo aikštelėse bei vaiko vežimu automobiliu specialioje sėdynėje, bet ir pakitę stabdymo kelyje atvejai.

Pagal patikslintas KET nuostatas, nuo 2024 m. sausio 1 d. įsitvirtino pakeitimai, apie kuriuos turėtų žinoti kiekvienas vairuotojas^[1]. Todėl Lietuvos kelių policijos tarnyba ragina rinktis saugų greitį ir automobilį, būti dėmesingiems gyvenvietėse, gyvenamosiose zonose (namų kiemuose), prieš pėsčiųjų perėjas, privažiavimuose prie kapinių, išvažiuojant iš šalutinio kelio.

Pabrėžiama, jog nuo šiol aplinkosaugininkai yra įgalioti kelyje stabdyti automobilius, draudžiant pažeidėjams tęsti kelionę. Kadangi Seimas įtvirtino tvarką, kuria leido aplinkosaugininkams tikrinti transporto priemonių taršą, jei bus viršijama jos norma – automobilio techninė apžiūra bus panaikinta. Taigi, naujųjų metų transporto priemonių taršos patikros keliuose „rezoliucija“, nepavykus įvesti automobilių taršos mokesčio, atrodys taip: bus stabdomi automobiliai ir tikrinamas į aplinką išmetamų teršalų kiekis, matuojant aplinkos užterštumą. Šios patikros be policijos pagalbos, kaip būdavo anuomet, bus atliekamos tiesiog gatvėje.

Pagal naują įstatymą, Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai galės papildomai stabdyti M1 ir N1 klasių (lengvąsias keleivines ir lengvąsias krovinines) transporto priemones ir tikrinti, ar jos atitinka į aplinką išmetamų teršalų reikalavimus^[2]. Nepaisant to, jog sprendimą bus galima skųsti, nustačius, kad automobilio tarša viršija leistinus dydžius, bus surašomas administracinio nusižengimo protokolas pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 307 straipsnį.

Numatomos tūkstantinės baudos

Transporto priemonių, ne keliais judančių mechanizmų ir įrenginių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, arba transporto priemonių, ne keliais judančių mechanizmų ir įrenginių su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema eksploatavimas užtraukia baudą nuo 100 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 500 eurų, nusižengimo pakartojimui atsieinant kelis kartus daugiau^[3].

Šiuo atveju uniformuoto Aplinkos apsaugos departamento pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę bus išreiškiamas duodant signalą lazdele, mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Tamsiuoju paros metu Aplinkos apsaugos departamento pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, privalės vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (specialiąją liemenę, rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų).

Ekipažas turės būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir institucijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą motorinę transporto priemonę. Transporto priemonės bus tikrinamos ne tik įrengus mobilųjį postą, bet ir aplinkosaugos pareigūnams važiuojant pastebėjus galimai taršų automobilį ir tuomet jį sustabdžius.

Teigiama, kad techninės apžiūros, kuri atliekama kas antrus metus, nepraeina kas antras automobilis ir dešimtadalis iš jų iš pirmo karto nepraeina techninės apžiūros dėl aplinkosauginių problemų – neleistinos taršos arba neleistinų techninių skysčių nuotėkių. Neabejojama, jog taršus automobilis negali dalyvauti eisme, tačiau diskutuojama, esą šie patikrinimai – dar vienas bandymas pasipelnyti.

Nerimą kelia chaosas keliuose

Itin sveikintini bandymai kurti daugiau kontrolės svertų turinčią sistemą, skatinančią žmones atidžiau prižiūrėti savo automobilius ir daryti tai ne kartą per dvejus metus. Tačiau taršiems automobiliams atsiras ne tik techninės apžiūros stočių „vartai“, pro kuriuos reikia prasmukti kartą per 2 metus, bet ir „tvora“, neleisianti eliminuoti iš eismo orą nuodijančių mašinų – mat automobilio problemų gali atsirasti ir po techninės apžiūros.

Pakeitimai numato, kad aplinkos apsaugos pareigūnai matavimus operatyviai atliktų vietoje. Tai keliuose, daugelio nuomone, sukels chaosą. Tarkime, kai vykdavo stabdymas keliuose, pažeidėjui nestojant, policijos pareigūnas turėdavo ginklą bei visus reikiamus įgaliojimus jį vytis. Aplinkos inspektoriui tampant pareigūnu, gaudančiu nusikaltėlius gatvėse, numatoma dar didesnė suirutė.

Linkstama prie išvados, jog 21-ajame amžiuje iš „Regitros“ apskritai neturėtų išvažiuoti taršūs automobiliai. Jeigu ten aptinkama sąžiningumo spraga, ko gero, reikėtų atlikti tam tikrus prevencinius darbus ir reformas.

Per metus planuojama patikrinti apie 9 000–15 000 automobilių

Įsigaliojus Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimams, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai gali be kitų institucijų pareigūnų dalyvavimo keliuose stabdyti ir atlikti operatyvinius transporto priemonių taršos matavimus. Iki pakeitimų atliekant tokias patikras privalėjo dalyvauti policijos pareigūnai ir Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai^[4].

Būtent nuo sausio 1 dienos įsigalioję svarbūs pakeitimai numato, kad automobilius keliuose stabdyti ir jų techninę būklę tikrinti nuo šiol galės ne tik policijos pareigūnai, Lietuvos transporto saugos administracijos, o taip pat ir muitinės pareigūnai, tačiau kartu ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. Toks įstatymo pakeitimas priimtas viliantis, kad vairuotojai vengs sukčiauti automobilio techninės apžiūros metu, kada laikinai, įvairių priedų ir skysčių pagalba, būna pašalinami trūkumai susiję su transporto priemonės išmetamų teršalų kiekiu^[5].

Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka panaikinti motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą turi teisę:

1. Policijos pareigūnai – visų motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų;

2. Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai – motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, arba motorinių transporto priemonių, kurios skirtos vežti daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo, M1 ir N1 klasių transporto priemonių, kurių į aplinką išmetami teršalai neatitinka techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų;

3. Muitinės įstaigų pareigūnai – motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų, kurios pritaikytos neteisėtam prekių (daiktų) gabenimui;

4. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – M1, M2, M3, N1, N2, N3 klasių transporto priemonių, kurių į aplinką išmetami teršalai neatitinka techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų^[6].

Stabdyti dėl įvairiausių priežasčių vairuotojus gatvėje gali:

1. Policija;
2. Karo policija;
3. Aplinkosaugininkai;
4. Lietuvos transporto administracija;
5. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VR ministerijos;
6. VMI – nebeprašant kitų institucijų pagalbos.

Šaltinis: 77.lt