Vieniems tai kelia juoką, kitus pribloškia ir liūdina: dalis žmonių socialiniuose tinkluose aiškina, kad iš dangaus gausiai ant Lietuvos iškritęs sniegas – apgaulė. Jiems atrodo, jog šis sniegas yra kitokios struktūros nei anksčiau ir netirpsta paėmus į rankas.
Sąmokslo teorijų skleidėjai dalijasi patarimais, kaip garinant actą išsklaidyti tariamai dirbtinius debesis. Nors tai skamba absurdiškai, visuomenei prastėjant kritiniam mąstymui, tokiomis idėjomis įtiki vis daugiau žmonių. Specialistas paaiškina, kad tam nemažai įtakos turi socialiniai tinklai, geopolitinė įtampa ir kritinio mąstymo stoka.
Balta sniego paklodė jau nuklojo mūsų šalį. Vieni džiaugiasi žiemos pramogomis, kiti pluša nukasinėdami gatves ir aikštes. Visgi galite nustebti sužinoję, kad sniegas įtikina ne visus.
Tikina, kad sniegas netikras
Socialiniuose tinkluose sąmokslo teoretikai platina vaizdo įrašus, kuriuose „įrodinėja“, kad gausiai Lietuvoje iškritęs baltas sniegas – apgaulė.
„Pasidalinkite savo prisiminimais – ar jūsų laikais būdavo toks sniegas? Nes iš šito dirbtinio, dirbtinės orų kontrolės dangaus tikras sniegas kristi negali“, – vaizdo įraše kalba gyventojas.
Panašu, kad tokios idėjos randa savo auditoriją: kai kurie vaizdo įrašai socialiniuose tinkluose surenka dešimtis ar net šimtą tūkstančių peržiūrų. Komentaruose žmonės demonstruoja, kokius „eksperimentus“ patys atlieka su sniegu.
Įrašo pradžioje autorius aiškiai konstatuoja, kad tai – dirbtinis, esą ant mūsų dirbtinai barstomas sniegas, kuris netirpsta rankose. Visgi įrašo pabaigoje gniūžtė akivaizdžiai aptirpusi, o ant grindų telkšo balutė. Tačiau viskam randamas paaiškinimas.
„Dabar matote – ranka šlapia. Bet tas sniegas tirpsta tik tada, kai jį stipriai spaudi“, – aiškino vaizdo įrašo autorius.
Sąmokslo teorijų skleidėjai nueina dar toliau: socialiniuose tinkluose vienas vyras kviečia prie jo jungtis ir specialiais vamzdžiais padėti „nuvyti“ audros debesis. Kitas metodas – acto garinimas. Negana to, kad patys tiki šiomis erezijomis, kai kurie į tai įtraukia ir savo vaikus.
O štai sniegą sostinės keliuose nukasinėjantis darbuotojas mano kitaip.
„Aišku, kad tikras. Be abejo, dar ir koks tikras! Kaip gali būti kitaip?“ – sako vyriškis.
Kasdien sniegą kasančiam darbuotojui tokios idėjos natūraliai kelia šypseną. Praeiviai į sąmokslo teorijas reaguoja skirtingai: vienus jos prajuokina, kitiems apmaudu, kad tokių žmonių visuomenėje vis dar yra.
„Pernai, tikrai atsimenu, labai mažai to sniego buvo. Kai jo mažėja, galbūt ir kyla įvairių klausimų – kas nutiko.“
„Gal neišprusimas, tikriausiai, vienas iš faktorių. Internetas irgi daro savo“, – svarsto gyventojai.
Klimatologas tikina: tokiuose postringavimuose nėra nė lašo racionalumo.
„Tai neturi jokio racionalaus pagrindo – tai visiška nesąmonė. Jeigu žmogus sugebėtų taip formuoti orus, manau, mes neturėtume jokių oro balionų krizių, nes galėtume paprasčiausiai suorganizuoti, kad vėjas pūstų į priešingą pusę“, – kalbėjo klimatologas Egidijus Rimkus.
Psichoterapeuto teigimu, įdomu tai, kad tikėjimas mokslui prieštaraujančiomis idėjomis dažniausiai nėra tiesiogiai susijęs su išsilavinimu.
„Tai, kiek žmonės yra išsilavinę, nėra rodiklis, kiek jie tikės sąmokslo teorijomis. Kur kas svarbesnis yra kritinio mąstymo gebėjimas“, – sakė psichoterapeutas Dainius Jakučionis.
Pasak jo, didelę įtaką sąmokslo teorijų plitimui daro socialiniai tinklai, kuriuose lengva rasti bendraminčių ir dar lengviau dalintis absurdiška informacija.
„Tai labai greitai plinta, nes žmonės kažką pamato, sureaguoja emociškai ir nori dalintis, „palaikinti“, kartais net iki galo neįsigilinę, kas ten parašyta. Jiems tiesiog atrodo: „Oho! Kokia žinia! Reikia pasidalinti“, – aiškino D. Jakučionis.
Nesunku pastebėti, kad žmonės, kurie dalijasi istorijomis apie tariamai netikrą sniegą, dažnai platina ir įrašus apie danguje purškiamus „chemtrailus“. Tokiuose profiliuose neretai aptinkami ir prorusiški pasisakymai bei mokslą neigiančios idėjos apie skiepų tariamą žalą.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
Šaltinis: tv3.lt
