Vos prieš savaitę prezidentas Gitanas Nausėda sakė asmeniškai pasiteiravęs būsimojo premjero Mindaugo Sinkevičiaus, ar po jo paskyrimo neišlįs naujų skeletų spintoje. Tačiau trečiadienio rytą paskelbtas LRT Tyrimų skyriaus tyrimas jau meta naują šešėlį ant būsimo Vyriausybės vadovo – paaiškėjo, kad būdamas Jonavos meru jis iš valstybės įsigytą sklypą mažiau nei po metų pardavė beveik penkis kartus brangiau. Nors pats M. Sinkevičius tikina veikęs teisėtai ir įstatymų nepažeidęs, istorija kelia klausimų, ar vien teisinio teisėtumo pakanka politikui, kuriam netrukus gali būti patikėtas šalies Vyriausybės vairas.
LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, 2024 m. pavasarį M. Sinkevičius, tuo metu eidamas Jonavos mero pareigas, viešame aukcione už pradinę 11,7 tūkst. eurų kainą įsigijo valstybinės žemės sklypą J. Basanavičiaus gatvėje. Jis buvo vienintelis aukciono dalyvis.
Mindaugas Sinkevičius. | Andrius Ufartas/ELTA
Nepraėjus nė metams sklypą iš jo už maždaug 55 tūkst. eurų įsigijo bendrovė „Fondatum“, kurios vienas galutinių naudos gavėjų tuo metu buvo buvęs Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas. Pats M. Sinkevičius teigia aukcione dalyvavęs kaip privatus asmuo, o savivaldybė tvirtina jokios įtakos sprendimams dėl šio sklypo neturėjusi.
Ši istorija viešumon iškilo itin jautriu politiniu momentu – vos pradėjus formuoti naująją Vyriausybę ir prezidentui viešai pabrėžus, kad po Gintauto Palucko istorijos būsimojo premjero reputacijai bus taikomi ypač aukšti standartai. Nors kol kas nekalbama apie galimus teisės pažeidimus, politologai ir opozicija jau kelia klausimą, ar tokio masto sandoris neperžengia ribos, kai politikams tenka atsakyti ne tik už tai, kas teisėta, bet ir už tai, kaip jų veiksmai atrodo visuomenės akyse.
Socialdemokratai ramybės neturės
Politologo Lauro Bielinio vertinimu, naujausias LRT Tyrimų skyriaus tyrimas M. Sinkevičiui siunčia aiškų signalą, kad tapus premjeru dėmesys jo ankstesniems sprendimams tik stiprės. Anot jo, politikui nebeužteks manyti, jog praeities istorijos jau liko užmarštyje – kiekvienas iki galo neatsakytas ar naujų klausimų keliantis faktas gali vėl tapti viešų diskusijų objektu ir daryti įtaką jo, kaip Vyriausybės vadovo, politinei darbotvarkei.
„Jo praeitis nėra tik faktai, kuriuos jau galima užmiršti. Kiekvienas faktas iš praeities gali iš naujo sujaukti visą jo šios dienos politinį elgesį“, – teigė L. Bielinis.
L. Bielinis. | Alfa.lt
Politologas pabrėžė, kad šią istoriją svarbu vertinti ne per emocijų ar asmeninių simpatijų prizmę. Pasak jo, viešojoje erdvėje kilę klausimai turi būti nagrinėjami remiantis objektyviais kriterijais, todėl pirmiausia būtina įvertinti visas sandorio aplinkybes teisiniu požiūriu. Kartu jis pabrėžė, kad visuomenė turi teisę tikėtis išsamių paaiškinimų, kaip ir kodėl buvo priimti konkretūs sprendimai.
Anot L. Bielinio, būtent aiškūs atsakymai į visuomenei kylančius klausimus dabar tampa svarbiausiu uždaviniu pačiam premjerui: „Laukiamas nuodugnesnis ir aiškesnis atsakymas apie tai, kaip tai vyko, kodėl tai vyko. Visuomenė šiuo atveju teisi – ji laukia to atsakymo, tad tas atsakymas turės būti duotas.“
Politologo teigimu, ši istorija turi platesnę politinę reikšmę nei vien asmeninė M. Sinkevičiaus reputacija: „Socialdemokratams yra labai svarbu, kad premjeravimas būtų tvarkingas ir be jokių sugriuvimų, bet šis faktas signalizuoja, kad turėsime labai sudėtingą laikotarpį. Ramybės socialdemokratų gretose nebus. Tai reiškia, kad Mindaugui Sinkevičiui šis premjeravimas sukels labai daug problemų ir jam nebus taip paprasta.“
Atsakomybės našta krenta ir prezidentui
Pasirodžiusi informacija daugybę klausimų sukėlė ir Seimo opozicinių frakcijų atstovams. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Lingė kelia klausimą, ar M. Sinkevičius nepasinaudojo tarnybine padėtimi bei išskirtiniu savo informuotumo lygiu.
„Žinodamas bei galėdamas inicijuoti ir priimti tam tikrus savivaldybės lygio sprendimus, pavyzdžiui, keičiant žemės paskirtį ar detaliuosius planus, jis galėjo pasididinti vertę pasinaudodamas administraciniais resursais bei turimais įgaliojimais.
Jeigu pats meras dalyvauja veiksmuose, kurie iš pažiūros gal ir atitinka įstatymo raidę, teisėtumas šiuo atveju nereiškia teisingumo. Tai susiję su politiniu privačių interesų bei regimybių vengimu ar naudojimusi tarnybine padėtimi. Čia išriedėjęs rimtas siūlo galas, panašiai kaip ir atvejai su besikuriančiomis įmonėmis, kurios be konkursų gauna viešuosius pinigus draugų įmonėms aprūpinti. Tai dar kiti skeletai, dedami į spintą“, – abejones kėlė M. Lingė.
Mindaugas Lingė. | Andrius Ufartas/ELTA
Parlamentaras prisiminė ir G. Nausėdos komentarą po pokalbiu su būsimuoju premjeru. Kaip teigė prezidentas, jis paklausė socialdemokratų lyderio ar ilgainiui neišlys praeities skeletai iš spintos. Konservatorius pabrėžia, jog prezidentas turėtų ne tik kliautis žodžiais ar patikinimais, tačiau kandidatus užimti tokius aukštus valstybės vadovų postus siūlo išnagrinėti nuodugniau.
„Tikrai kyla klausimų, kokiame informuotumo lygyje prezidentas veikia priimdamas sprendimus, kai apsisprendžia teikti kandidatūrą į ministrus pirmininkus, į aukščiausias pareigas vykdomojoje valdžioje. Kiek jis disponuoja tarnybų įspėjimais bei rizikų vertinimais, ar tai yra tiesiog kliovimasis vien žodžiu?
Čia matome rimtą spragą. Prezidentas šioje vietoje neveikia beorėje erdvėje, jis turi įgaliojimus bei konstitucinę pareigą priimdamas sprendimus būti tinkamai informuojamas ir veikti pilnos informacijos aprėptyje“, – kabėjo TS-LKD frakcijos pirmininko pavaduotojas.
Kas bus toliau?
M. Lingė pabrėžia, jog pats M. Sinkevičius pirmiausiai turėtų būti suinteresuotas gauti institucinį vertinimą bei išsamiai paaiškinti atvejį. Tačiau parlamentaras, atsižvelgdamas į pastarųjų metų socialdemokratų komunikaciją, turi itin mažai vilčių. Anot jo, greičiausiai matysime „neigimą ir nuolatinį minėjimą, kad buvo veikta pagal teisės aktus“.
„Nesu linkęs spėti, kad tai paskutinė istorija, kuri gali panašiu pavidalu išlįsti. Prognozuotina, kad vėl matysime neigimą ir bandymą nesureikšminti viso proceso. Kaip socialdemokratai mėgsta, jie kliaunasi principu: jeigu žmogus nenuteistas ar nepasodintas, vadinasi, gali eiti pareigas. Tai buvo deklaruojama ir realizuojama įvairiuose sprendimuose, bandant išsukti nuo atsakomybės naudojantis padėtimi.
Atrodo, kad tai sistemiškas socialdemokratų veikimas apsaugoti savus net tada, kai teisėsauga nori užduoti klausimų“, – svarstė M. Lingė.
Pats laikas apgalvoti, ar išsirinktas tinkamas žmogus užimti postą
Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininko pavaduotojas Simonas Kairys taip pat sako, jog pasirodžiusi informacija yra iš spintos belendantis skeletas. Parlamentaras situaciją sulygina su Kaunu ir „metodu, kaip elgiamasi su valstybiniais sklypais“.
Liberalui pro akis nepraslydo ir paties M. Sinkevičiaus komentarai, kad būsimas premjeras neturėjo jokios įtakos ir nežinojo. Tačiau, S. Kairys primena, jog Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) funkcijos yra perduotos savivaldybėms, tad ir analizės, kur yra formuojami sklypai bei kada ir kokie aukcionai vyks, yra priimami savivaldybėse.
Simonas Kairys. | Julius Kalinskas/ELTA
„Nereiktų mūsų visų laikyti kvailiais, apie tai nežinoti neįmanoma. Tai kvepia tarnybinės padėties bei žinių panaudojimu asmeniniam tikslams. Būnant savivaldybės meru sakyti, kad tam nebūta jokios įtakos ar nieko apie tai nežinota – nereikia ieškoti kvailių. Taip tikrai nebuvo.
Atrodė, kad galbūt jau visus tuos skeletus iš M. Sinkevičiaus pusės buvome aptarę, bet akivaizdu, kad vėl esame įtampoje. Dabar neaišku, kas dar pradės lįsti ar kiek tas siūlo galas toliau ves, bet pati sprendimo maniera man kvepia labai negerai“, – sakė Seimo narys.
Visgi S. Kairys, žvelgdamas į tai, kokių veiksmų turėtų imtis tiek M. Sinkevičius, tiek G. Nausėda, pabrėžia, jog institucijų vertinimas užtruktų nemažą laiko tarpą, o ir istorijos su institucijų išvadomis apie premjerą jau kažkur matytos.
Anot liberalo, demokratinėje valstybėje tarpusavyje santykiauti turi tiek Seimas, tiek prezidentas, tiek valdančioji koalicija. Jis pabrėžia, kad vis dar esame taške, kuriame galima gerai apgalvoti ir priimti valstybei palankų sprendimą: „Visi subjektai, kurie dalyvauja vyriausybės formavimo procese, turi labai aiškiai įvertinti, į kokią riziką einame.
Ar mes kalbėsime apie naujus darbus, ar vėl kalbėsime, kas ką pirko, kas kada aukcioną skelbė ir panašiai? Tai yra pakankamai rimta situacija, kad ją nurašytume kažkokiam institucijų tyrimui, kuris, akivaizdu, pareikalaus laiko. Mes skirsime energiją ne ten, ir tai jau yra negeras procesas.“
Šaltinis: ALFA.LT
