Senelių namai daugeliui skamba kaip ne pats didžiausias ir itin brangus „malonumas“, kurio pensininkai negali sau leisti. Ir iš tiesų – kainos globos namuose kai kur viršija ir 2 tūkst. eurų per mėnesį. Tačiau dažnu atveju paslaugas finansuoja valstybė ar savivaldybė. Tad kas gali į ją pretenduoti ir kaip senjorai ten gyvena?
Socialiniuose tinkluose galima rasti tiek skundų, tiek pagyrų įvairiems globos namams. Pvz., vilnietė Renata skundėsi, kad „Vievio namuose“ dar gerai, jei žmogus pats vaikšto ir mąsto.
Esą rimtesniems globotiniams prižiūrėti tiesiog trūksta darbuotojų, o maistas čia, palyginti su kaina, taip pat gana prastas.
Vis tik vilnietė Giedrė minėtą įstaigą gynė: „Slaugytojai dirba super, o kaina juk nesvarbi – viską padengia. Rekomenduoju.“
Tuo metu kaunietė Irena pasakojo, kad daugelyje globos namų darbuotojai dažnai skuba, yra pervargę, todėl šaltai ir šiurkščiai bendrauja:
„Aš juos suprantu. Bet, manau, su senyvo amžiaus žmonėmis turėtų būti elgiamasi mielai ir pagarbiai, kad jie nesijaustų kaip kalėjime. Dažnai būdavo, kad nėra, kas padėtų į tualetą nueiti, gyventojai ilgai paliekami lovose, mažai užsiėmimų. Vaistai girdomi atsainiai, nesigilinant.“
Apie Vilniuje įsikūrusią viešąją įstaigą „Senjorų socialinės globos namai“ (SSGN) taip pat galima rasti nemažai skundų.
Žmonės pasakoja, kad seneliais esą niekas nesirūpina, gydytojų ir seselių nematyti, seneliai nemaudomi, neperrenginėjami, neprižiūrimi, maistas – prastas, o šeimai nepranešama apie negalavimus. O ką sako pačios įstaigos?
Gyvenimas ir meilė senelių namuose
Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas patikino, kad situacija SSGN jau esą smarkiai pasikeitusi, kadangi buvo skiriamas didelis dėmesys personalo kompetencijoms kelti, nuolat vyksta mokymai.
Jis vardijo, kad gyventojai globos namuose gauna ir psichologinę–psichoterapinę pagalbą, ir gyvenimo bei darbo įgūdžių ugdymą, taip pat gali užsiimti įvairiais dirbiniais, mankšta, dalyvauti organizuojamose šventėse, filmų peržiūrose, vykti į mišias ar apsipirkti.
„Gyventojų sveikata nuolat stebima, užtikrinamas gydytojų paskirtas gydymas, teikiama neatidėliotina pagalba, organizuojamos šeimos gydytojo bei kitų gydytojų specialistų konsultacijos, gyventojai lydimi į sveikatos priežiūros įstaigas“, – dėstė G. Grubinskas.
Tuo metu slaugos centro „Gemma“ rinkodaros vadovė Dovilė Vaickė patikino, kad senjorų komplekse „Vievio namai“ yra įrengti tik vienviečiai ir dviviečiai kambariai su atskirais, senjorams pritaikytais vonios kambariais.
Siekiama užtikrinti, kad senjorai jaustųsi kaip namuose: „Turime istorijų, kuomet mūsų namuose užsimezga draugystės, turime atvejų, kai klasės draugai, nesimatę nuo mokyklos laikų, susitiko čia apsigyvenę.
Čia gyvena ir poros, ir į Lietuvą sugrįžę visą gyvenimą užsienyje praleidę žmonės.“
D. Vaickė akcentavo, kad senjorų priežiūrą 24/7 užtikrina kvalifikuotas personalas. Didelis dėmesys skiriamas sveikatai (kineziterapijai, masažams, reabilitacijai ir užimtumui), o maistas gaminamas vietoje iš dietologės sudaryto meniu.
Kiek brango ir kiek kainuoja vieta senelių namuose
Vilniaus savivaldybės atstovas nurodė, kad šiemet socialinės globos kaina senyvo amžiaus asmeniui be sunkios negalios siekia 1 722 eurus (pernai – 1 610 eurų), o su sunkia negalia – 1 853 eurus (pernai – 1 731 eurą) per mėnesį.
„Vievio namuose“ bazinių paslaugų kaina senjorui su negalia nuo šių metų sausio siekia 2 050 eurų per mėnesį (pernai – 1 900 eurų), su sunkia negalia – 2 250 eurų (pernai – 2 100 eurų).
„Maždaug 8 proc. kainų pokytį lėmė didėjęs darbo užmokestis, brangę maisto produktai, priežiūros priemonės, padidėjęs pridėtinės vertės mokestis šildymui ir kt.“ – vardijo D. Vaickė.
Tuo metu biudžetinės įstaigos „Klaipėdos miesto globos namai“ direktorius Andrius Simaitis skaičiavo, kad nuo 2025 m. gruodžio 1 d. globa mėnesiui senyvo amžiaus žmogui ar asmeniui su negalia kainuoja 1 593 eurus (iki tol – 1 070 eurų).
Jei asmuo turi sunkią negalią, globa mėnesiui kainuoja 1 849 eurus (iki tol – 1 209 eurus). Taigi globa brango net 523 ir 640 eurų.
Alytaus rajone įsikūrusių senelių namų „Atesys“ direktorė Emilija Žukauskaitė nurodė, kad nuo šių metų kainos taip pat kilo.
Jei pernai vieta gyventojams be negalios kainavo 1 650 eurų, tai šiemet – 1 740 eurų. O turint sunkią negalią kaina kaina kilo nuo 1 750 iki 1 840 eurų.
Tad bendrai vietos senelių namuose šiemet brango 90–150 eurų už mėnesį.
Kaip apmokama vieta senelių namuose?
A. Simaitis paminėjo, kad gyventojai, kuriems yra nustatytas nuolatinės socialinės globos poreikis, gali pretenduoti į savivaldybės finansuojamą vietą globos namuose.
Tokiu atveju reikia kreiptis į savo savivaldybės Socialinės paramos skyrių, kuris vertina situaciją ir priima sprendimą dėl globos skyrimo bei finansavimo.
Anot D. Vaickės, nustačius globos poreikį, tiek valstybiniuose, tiek privačiuose senelių namuose visoje Lietuvoje galioja ta pati mokėjimo tvarka.
T. y. globotinis atiduoda 80 proc. savo mėnesio pajamų (pvz., 80 proc. pensijos), o 20 proc. pasilieka savo asmeninėms reikmėms.
Likusią kainą už vietą globos namuose padengia savivaldybė ir asmeniui kas mėnesį skiriama individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija.
O E. Žukauskaitė paminėjo – nors dažniausiai globai apmokėti pakanka pensijos ir paramos, papildomai gali tekti mokėti turto mokestį, jei asmuo turi nekilnojamojo turto ir jei tokį mokestį nustato siunčianti savivaldybė.
Kokią dalį kainos senelių namuose padengia parama?
„Klaipėdos miesto globos namų“ direktorius neslėpė, kad po kainų padidinimo nė vienas globos namų gyventojas visos kainos nepadengia vien tik savo pajamomis.
Anot A. Simaičio, visais atvejais dalį išlaidų dengia valstybė ar savivaldybė. Pvz., jei asmuo yra senyvo amžiaus arba su negalia, savivaldybė finansuoja iki 1 480 eurų per mėn.
Jei asmuo turi sunkų neįgalumą, pernai valstybė padengdavo iki 1 100 eurų, šiemet – iki 1 169 eurų.
Jei gavus vieną iš šių paramų visa paslaugos kaina vis tiek nepadengiama, likusią dalį turi sumokėti pats asmuo.
„Vievio namų“ atstovės teigimu, slaugos centro gyventojai, kuriems nepriklauso parama, už pragyvenimą moka asmeninėmis lėšomis ar padedant artimiesiems.
Veiklos senelių namuose ir kiek tenka laukti eilėje?
„Vievio namuose“, pasak atstovės, veikia restoranas, grožio salonas, masažo kabinetas, skaitykla, maldos kambarys. Šiltuoju metu senjorai leidžia laiką uždarame kieme – šiltnamyje augina daržoves, sportuoja, renkasi terasoje arbatai ar dainoms.
Gyventojai aktyviai dalyvauja kūrybinėse veiklose, terapijose, žaidimuose, koncertuose, bendrauja su terapiniais gyvūnais.
„Mūsų globos namuose gali apsigyventi iki 160 senjorų. Šiuo metu norinčiųjų čia apsigyventi – daugiau nei galime priimti, yra susidariusi laukiančiųjų eilė“, – neslėpė D. Vaickė.
Senelių namuose „Atesys“ gyventojai maitinama 4 kartus per dieną, kuria spektaklius, dalyvauja muzikos, maisto ar rankdarbių užsiėmimuose, piešia, sprendžia galvosūkius, švenčia gimtadienius:
„Šiuo metu mūsų senelių namuose gyvena 32 gyventojai. Visada turime laukiančiųjų. Laukimo laikas paprastai svyruoja nuo 2 iki 6 mėn. Kai žmogus pageidauja konkretaus kambario, laukimas gali užtrukti ir ilgiau.“
A. Simaitis neslėpė, kad laisva vieta atsiranda tik tuomet, kai globos namuose gyvenęs asmuo miršta ar išvyksta, todėl laukimo laiko prognozuoti neįmanoma.
„Asmuo ar jo artimieji turi teisę patys pasirinkti globos įstaigą, kurioje nori apsigyventi. Jei pasirenkami konkretūs globos namai, tenka laukti, kol juose atsiras laisva vieta. Taip pat galima rinktis tą įstaigą, kurioje vieta atsilaisvina greičiausiai“, – komentavo „Klaipėdos miesto globos namų“ direktorius.
Šaltinis: tv3.lt
