„Šitie du dronai nėra atsitiktinumas. Man atrodo, mes kartais pamirštam, kad gyvenam labai arti karo zonos“, – sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Apie į Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos įskridusį droną ir kokių veiksmų bus imtasi, ji diskutuoja LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“.
Pokalbis su krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene ir Lietuvos kariuomenės vadu generolu Raimundu Vaikšnoru – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“.
– Kokiame taške šį vakarą yra drono paieškos, ministre?
D. Šakalienė: Jos tęsiasi. Kartu bendradarbiauja, kaip ir ryte minėjau, vidaus reikalų sistemos ir mūsų krašto apsaugos sistemos žmonės. Šiuo metu jokios informacijos nėra. Tikrinamos yra visos versijos, ar šis dronas apskritai yra Lietuvoje.
– Ar jis buvo Lietuvoje, ar apskritai dabar yra Lietuvoje?
D. Šakalienė: Tikrinamos visos versijos.
– Pranešimą apie droną mes, gyventojai, gavome apie 7 val. ryto, o gyventojai droną stebėjo nuo 5 val. ryto. Kariuomenė sako, kad droną užfiksavo dar Baltarusijos teritorijoje. Kada?
R. Vaikšnoras: Buvo pastebėtas taškas. Mes dabar bandom suvesti. Tuo metu, kai buvo tas taškas pastebėtas, dar nebuvo aišku, kad tai galbūt tas pats objektas, kuris skrenda į teritoriją, nes jis keliskart buvo dingęs. Vėliau, kai gavom pranešimą iš gyventojų per Policijos departamentą ir iš žiniasklaidos, kad trajektorija nusitęsia, kažkur matė per pagalbos skambučius atsukę atgal, galimai galėjo būti, kad tas taškas jau buvo fiksuotas.
– Tai Lietuvos kariuomenė užfiksavo tą tašką ar gavote informaciją iš sąjungininkų?
R. Vaikšnoras: Tai mes matėm per savo radarus.
– Ir tada padarėt išvadą po gyventojų pranešimų, kad tai gali būti tas dronas?
R. Vaikšnoras: Taip, nes mums reikėjo vis tiek rasti vietą ir pagal jo skridimo kryptį galimą trajektoriją. Tai dabar ir vyksta ta paieška.
– Tai tada paaiškina policijos pranešimus, kad jie apie droną sužinojo iš gyventojų, o ne iš kariuomenės. Nes jūs padarėt išvadą, kad tai yra dronas, tik po gyventojų pranešimų galimai.
R. Vaikšnoras: Galimai, nes tai yra vis tiek toks žaidimas su šešėliais. Kas supranta arba kažkas, kas kažkada buvo susidūrę, galbūt geriau žino. Populiariai papasakosiu, kad yra daug įvairių trikdžių – nuo debesų susidarymo, kur galima fiksuoti, gali būti paukščių pulkai ir visos kitokios meteorologinės anomalijos, kurios gali daryti įtaką, kad tai kažkas panašu į objektą.
– Drono paieškai dabar vadovauja Lietuvos kariuomenė. Kokia pažanga yra padaryta? Paieškos bus tęsiamos per naktį?
R. Vaikšnoras: Nedarysim tokių galbūt radikalių sprendimų. Kol šviesus paros metas leidžia, šią dieną yra keletas karo policijos ekipažų, yra kariai ant žemės, yra pasiruošę išminuotojai, jeigu tiktai randa, kad iš karto neutralizuotų. Tačiau yra protingumo principas ir <…> kai jau sutems, tai žmonių gyvybės ir sveikata yra svarbesni, todėl pratęstume paiešką ryte.
Dovilė Šakalienė ir Raimundas Vaikšnoras | V. Raupelio / LRT nuotr.
– Jeigu nebus rasta šį vakarą. Ministre, du dronai per mėnesį, kai sulauksim trečio, tai jau tikrai nebus atsitiktinumas. Bet jei jis įskris artimiausiu metu vėl, ar mes matysime tą patį scenarijų? Tą patį algoritmą, koks veikia ir šiandien?
D. Šakalienė: Tai ir šitie du dronai nėra atsitiktinumas. Man atrodo, mes kartais pamirštam, kad gyvenam iš tikrųjų labai arti karo zonos. Baltarusija yra naudojama kaip platforma Rusijos puolimui Ukrainos link, tai dėl to judantys dronai aplink mūsų teritoriją yra tas pats, ką patiria lenkai, ką patiria rumunai, ką patiria latviai. Šita situacija nesikeis tol, kol Ukraina patirs Rusijos puolimą. Taip pat irgi reikia suprasti, kad dezorientuoti dronai yra efektyvios Ukrainos gynybos pasekmė.
Deja, nepaisant efektyvios gynybos, vis tiek jie praleidžia dronus, nors tai yra karo situacija, civilinių objektų nėra oro erdvėje. Yra galimybė šaudyti bet kokius objektus ir tai iš tikrųjų yra sudėtinga. Mes šiuo atveju patirdami tą šalutinį efektą, tuos dezorientuotus dronus, kurių tikrai turim labai realų pagrindą tikėtis ir ateityje, turim taip pat įvertinti, kad mūsų oro erdvė taikos sąlygomis pilna civilinių objektų.
Tai kalbant apie mūsų reagavimą, į kairę ir dešinę nešaudysime. Taip, imsimės papildomų veiksmų, nes matom, kad tikrai intensyvėja šita situacija. Kartu tam tikras išvadas pasidarėm, tam tikri dalykai jau ir pas mus ateina, ir ne, ne tik popieriais užsiimam. Pinigai gynybai skiriami, taip pat ir moderniems, naujiems dalykams. Jie vis dar yra atnaujinami ir dabar keičiami. Tai nuo pasyvių iki aktyvių priemonių, nuo oro erdvės stebėjimo, ypač žemo aukščio, altitudės, oro erdvės stebėjimo, iki tam tikrų aktyvių dronų neutralizavimo priemonių, kurių įsigijimai taip pat vyksta, iki tam tikrų papildomų priemonių formavimo, kaip ir štai mūsų pajėgų papildomas budėjimas. Visas šitas procesas vyksta.
Maža to, teisinis reguliavimas, kuris metų metus buvo nesutvarkytas, dabar labai sparčiai yra tvarkomas ir mes paspartinome šitą procesą birželio mėnesį KAM iniciatyva. Turėsime per savaites galutinį rezultatą, kur galėsime turėti tam tikrus uždaromus oro koridorius, kad, pavyzdžiui, informavus NATO naikintuvus, galima būtų be streso naikintuvų pilotams naikinti tam tikrus taikinius, nebijant, kad bus pažeistas kažkoks civilinis objektas.
Dovilė Šakalienė ir Raimundas Vaikšnoras | V. Raupelio / LRT nuotr.
– Tai jeigu mes matysim dar vieną tokią situaciją, kokią matom šiandien, jūs sakot, kad gali būti pakelti naikintuvai ir jie tada sunaikintų tą droną. Praeitą kartą tai buvo Lenkijos naikintuvai, virš Žemaitijos jie atliko pratybas ir buvo apsukti „Gerberos“ link, bet neprireikė, nes jis labai greitai nukrito.
D. Šakalienė: Esminis dalykas – politinis sprendimas ir būtent karinis, kuriuo remiantis visas procesas užtikrina, kad dabar mes galime oro policijos misijai duoti tam tikrą užduotį, kuri yra susijusi su objektų neutralizavimu mūsų teritorijoje. Tai, pavyzdžiui, Latvijos atveju dar nebuvo tokios galimybės ir mes dirbome, kad tokia galimybė būtų pasiekta ir ji dabar yra. Taip pat, kai buvo klausimas, ar mes esam pasiruošę, ar turime sutarimą naikinti – taip, aš, kaip krašto apsaugos ministrė, esu pasiruošusi bet kuriuo metu duoti tokį leidimą. Tai kodėl aš juokavau mums ne kartą kalbant, kad gyvenu su telefonu 24/7?
Taip pat yra saugiklių sistema, kad iš karto greitai tas klausimas pasiektų ir būtų priimtas. Vienas iš esminių dalykų yra objekto pavojingumas. Taip pat įvertinimas, virš kokios teritorijos jisai skrenda. Tam tikrose situacijose sunaikinus droną, ką jau rodo ukrainiečių patirtis ir jų patarimai mums, jo nuolaužos, ypač jeigu jos yra su sprogmenimis, virš tam tikrų teritorijų sunaikintos gali sukelti dar didesnę žalą. Yra daug veiksnių.
– Bet mes šiuo konkrečiu atveju nežinome, nei koks tai dronas buvo, nei ar jis pavojingas, ar jis turėjo sprogmenį. Tai kaip tada duoti tą sprendimą, kaip padaryti sprendimą sunaikinti?
D. Šakalienė: Trys dalykai: mes turim identifikuoti, įvertinti šito objekto grėsmę ir įvertinti teritoriją, kurioje galime naikinti. Šalia teisinių procesų mes dabar taip pat ir pajėgumą vystom – imamės tam tikrų papildomų žingsnių, ką rytoj pas Lietuvos Respublikos prezidentą pasitarime ir pristatysime.
– Generolas jau iš ryto užsiminė, kad sienos apsauga bus padidinta, bus pasitelkti papildomi pajėgumai. Akustinė dronų aptikimo sistema – ar to užtektų? Kaip šiuo atveju – jūs pamatėt taškelį, tą taškelį, pasitelkus naują akustinę sistemą, būtų galima identifikuoti, ar tai kovinis, ar koks dronas, tada yra sprendimas – keliami naikintuvai, sunaikinimas. Toks algoritmas naujas?
D. Šakalienė: Ne tik naikintuvai, kitos priemonės.
Dovilė Šakalienė ir Raimundas Vaikšnoras | V. Raupelio / LRT nuotr.
R. Vaikšnoras: Iš tikrųjų tai, ką ir ministrė paminėjo ir šiandien buvo nemažai diskutuota ir ekspertų įvairių visą dieną, yra priemonių kompleksas. Vien tik radarais pamatant, ką ir pradžioje sakėm, tai yra viena iš detalių. Tada reikia identifikuoti. Identifikavimas vyksta įvairiai. Šią dieną ukrainiečiai irgi naudoja tam tikras priemones, ir paminėtas tas akustines priemones, yra elektrooptinės priemonės, yra termovizorinės priemonės, kur pagal elektroninį pėdsaką galima identifikuoti. Tam, aišku, reikia duomenų bazes surinkti. Greičiausiai tai nebūtų sudėtinga padaryti turint kolegas ukrainiečius, kurie gal pasidalintų. Visa šita sistema tiktai turėtų bendrinį efektą. Paskui jau tas numušimas yra paskutinė dalis, sunaikinimas galimai kažkokio pažeidėjo, kuris įskrido į mūsų erdvę.
D. Šakalienė: Ir labai svarbu, apie ką kaip tik su vadu dar prieš laidą kalbėjomės, – tikrai kontroliuojamas neutralizavimo procesas. Iš tiesų nenorime sukurti oro erdvės, kuri būtų nesaugi sąjungininkams, nes iš esmės tikrai negali kelios institucijos užsiimti tarpusavyje nesuderintais veiksmais. Tiek sprendimų priėmimas, tiek taikomos priemonės turi būti labai griežtai centruotos ir turi būti labai aišku, kokiuose plotuose kaip, uždarant tam tikrus oro erdvės plotus, tam tikrus koridorius, būtų veikiama.
– Šitoj formoj, kurią jūs dabar įvardijote, trūksta tik vieno svarbaus dalyko – akustinės dronų aptikimo sistemos. Kada ji bus, kada mes žinosim, kas skrenda, ir jeigu reikia, numušim?
R. Vaikšnoras: Jau šiais metais yra pradžia – yra skirti pinigai įsigijimui. Iki metų galo bus ištestuojama, išbandoma ir, ką ir oro pajėgų vadas šiandien minėjo, kitais metais būtų toks intensyvesnis tų sistemų diegimas. Jos jau buvo žinomos nuo praeito rudens, tačiau šiek tiek užtruko procedūriniai dalykai, nes tai yra ukrainietiška, galima sakyt, sistema, kurią reikėjo dar adaptuoti mums prie mūsų amerikietiškų sistemų diegimo, dėl jautrių dalykų.
D. Šakalienė: Ir jos negali nesusikalbėti.
R. Vaikšnoras: Taip, jos turi kalbėtis, nes jeigu įsileidžiam kažkokias aplikacijas arba kažkokias programines įrangas, reikia suprasti, kad gali nukentėti likusios 30 sistemų.
Dovilė Šakalienė ir Raimundas Vaikšnoras | V. Raupelio / LRT nuotr.
– Du dronai per mėnesį – ar kaip nors keičiasi grėsmės lygis Lietuvoje, ministre?
D. Šakalienė: Tą sakiau ir birželio pradžioje, kad tikrai turim turėt omenyje, kad, viena vertus, tikrai bus galimybė tiek atsitiktinių, tiek ir tyčinių incidentų, tiek provokacijų, tiek tokių situacijų, kai netyčia pas mus užklysta dronai tiek vykstant pratyboms Baltarusijoje, tiek šiuo atveju yra nemaža tikimybė po šios nakties vėl aktyvaus Ukrainos apšaudymo kaip šalutinis efektas – Ukrainos oro gynybos. Dėl to mes ir imamės tų papildomų priemonių – mes ruošiamės ne tiktai fiziškai tam tikromis pajėgomis ir bendradarbiaudami su VRM, bet ir darydami dar tam tikrus papildomus veiksmus, taip pat ir su tais susijusiais įsigijimais.
Beje, dėl akustinių radarų, kurie tikrai bus labai rimtas pastiprinimas, noriu pasakyti, kad duomenys nuolat keičiasi, reikia ir duomenų bazes tam tikras sukurti, ir tam tikri technologiniai procesai irgi reikalauja nuolatinio pokyčio. Taip kad visiems ekspertams, kurie be galo gerai žino, kuo čia dabar pat gali viską nušauti, noriu atkreipti dėmesį, kad net ir tose šalyse, kurios šiandien kariauja, ne visus dalykus pasiseka padaryti netgi panaudojant moderniausias priemones.
– Generole, jūsų grėsmės lygio Lietuvoje vertinimas koks būtų?
R. Vaikšnoras: Tai yra įprastinis grėsmės lygis – jis nuo to nepakitęs. Vis dar tas karas, kuris besitęsia, rodo, kad mes gyvename sudėtingoje geopolitinėje saugumo situacijoje. Aš tiktai kviečiu visus toliau remti ukrainiečius jų kovoje prieš Rusiją. Kuo greičiau mes kažkaip sutriuškinsim rusų pajėgumus, tuo paprasčiau ir saugiau gyvensim.
Dovilė Šakalienė ir Raimundas Vaikšnoras | V. Raupelio / LRT nuotr.
– Dar klausimas dėl Donaldo Trumpo pareiškimo. Šį vakarą jis pareiškė, kad Putinui nustatys naują 10 arba 12 dienų terminą pabaigti karą Ukrainoje. Ministre, jūs pati ką tik grįžote iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kur vietos žiniasklaidoje pareiškėte, kad atgrasydami Rusiją išvengsime Trečiojo pasaulinio karo. Ar Putiną paveiks dar vienas Trumpo ultimatumas?
D. Šakalienė: Jeigu taip tiksliai, mano žinutė buvo, kad tikrai turim siųsti labai aiškią žinią, kad nedrįskite mūsų liesti, nes tikrai bus atsakas. Ir šiuo atveju Rusija tiktai tokią žinutę ir supranta, tik taip ją galima ir stabdyti. Tai šiuo atveju yra tendencija iš Baltųjų rūmų vis tiktai griežtinti toną su Putinu. Aš manau, yra labai visiems akivaizdžiai teigiama. Na, norėtųsi gal netgi ir dar didesnio griežtumo, o gal net ir tam tikrų sprendimų, kurie, pavyzdžiui, kitais atvejais buvo priimti labai greitai, efektyviai ir, taip sakyčiau, labai fiziškai apčiuopiamai. Tai lauksime.
Gal leisiu sau šiuo atveju pajuokauti, bet net ir, pavyzdžiui, tas pats tikrai labai ilgai svarstomas antrinių sankcijų klausimas būtų turbūt ne mažesnis smūgis negu tiesioginis karinis smūgis Iranui. Antrinės sankcijos iš esmės sustabdytų finansavimą Rusijos karo mašinai ir tai galėtų pakeisti tą geopolitinę perspektyvą artimiausių kelerių metų laikotarpiu.
– Ačiū už atsakymą.
Šaltinis: lrt.lt
