Užimtumo tarnyboje (UŽT) kasmet registruojasi tūkstančiai darbo ieškančių gyventojų. Vieni siekia greičiau sugrįžti į darbus, o kiti ieško priežasčių nedirbti ir kuo ilgiau gauti nedarbo išmoką, todėl tam ieško įvairiausių pasiteisinimų.
Pagrindinis UŽT tikslas – tvariai ir greitai integruoti asmenį į darbo rinką.
Darbo ieškančiam žmogui užsiregistravus UŽT, išsiaiškinami jo tikslai, pageidavimai, turima darbo patirtis ir kitos aplinkybės, kurios turi įtakos užimtumui.
Nepaisant to, įsilieti į darbo rinka skuba ne visi, vieni intensyviai ieško tinkamo darbo, o kiti ieško išeičių nedirbti.
Kaip bando išbūti UŽT ilgiau?
Socialiniame tinkle gyventojas klausė, kokiais būdais galėtų išbūti UŽT ilgiau ir negautų darbo.
Vartotojai komentaruose dalijosi išmintimi. Vieni sakė, kad viskas priklauso nuo konsultanto, kiti teigė, kad išeičių nėra.
„Reikia prašytis į užimtumo didinimo programą, tada ilgai nesiūlo darbo“, – rašė vienas.
Kitas dalijosi, kad viskas priklauso nuo paskirto UŽT darbuotojo.
„Aš pernai išbuvau visus 9 mėnesius lengvai, siuntė į vieną darbą ir viskas. Pradžioje klausė ar ieškau darbo, sakiau taip, norint išbūti ilgiau suveiki sakymas, kad važiuosiu į užsienį“, – pasakojo vartotojas.
Na, o dar kitas atsakė, kad UŽT darbą susirasti verčia žmogų, kuriam yra 60 metų ir turi judėjimo negalią.
„Tokio amžiaus niekur nepriima, bet darbuotoja sako, kad jis specialiai nenori dirbti, nors stažo yra su kaupu“, – sako jis.
SADM: kontrolės mechanizmai veikia
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžė, kad bedarbio statusą turintys asmenys turi ne tik teises, bet ir pareigas – aktyviai ieškoti darbo, priimti tinkamo darbo pasiūlymus, dalyvauti susitikimuose su specialistais.
Šių pareigų nevykdymas lemia bedarbio statuso netekimą ir teisės registruotis bedarbiu apribojimą 6 mėnesiams.
„Kontrolės mechanizmai veikia, o galimi piktnaudžiavimo atvejai yra identifikuojami ir vertinami. Užimtumo tarnyba bendradarbiauja su „Sodra“, Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) ir kitomis institucijomis, tikrina duomenis bei nagrinėja gautą informaciją apie galimus pažeidimus“, – nurodė ministerijos atstovai.
Pasak jų, nustačius pažeidimus, gali būti panaikinamas bedarbio statusas, stabdomas išmokų mokėjimas, o teisės aktuose numatytais atvejais – taikoma pareiga grąžinti nepagrįstai gautas išmokas.
„Per 2026 m. sausio–gegužės mėn. bedarbio statuso neteko 38,6 tūkst. asmenų, iš jų 12 tūkst. (31 proc.) – dėl pareigų pažeidimų. 2025 m. tokių atvejų buvo 22,5 tūkst. arba 27 proc. visų bedarbio statusą praradusių asmenų“, – nurodė ministerija.
SADM atstovai pažymi, kad ministerija aktyviai skatina kuo daugiau asmenų dirbti ir užsidirbti, todėl nuo liepos trumpėja terminai, pagal kuriuos apskaičiuojamas nedarbo išmokos dydis ir griežtėja reikalavimai išmokai gauti.
„Nedarbo išmokos gavimas nuo liepos nebeįskaičiuojamas į draudiminį laikotarpį. Tai reiškia, jog asmuo po nedarbo laikotarpio privalės vėl pradirbti bent 12 mėnesių, kad pakartotinai galėtų gauti nedarbo išmoką. Tai užkirs kelią pakartotiniams nedarbo išmokos gavėjams ir skatins užimtumą“, – pasidalijo ministerija.
Atskleidė, kada galima atsisakyti darbo
UŽT atstovė spaudai Milda Jankauskienė pasakoja, kad tinkamo darbo pasiūlymo be pasekmių klientai gali atsisakyti vieną kartą per 12 mėnesių laikotarpį.
„Antrasis atsisakymas per 12 mėnesių laikotarpį, nepriklausomai nuo to ar registracija buvo nutrūkusi ar ne, traktuojamas kaip bedarbio pareigų pažeidimas ir atitinkamai asmuo gali netekti bedarbio statuso ir būti išregistruotas iš UŽT“, – sako ji.
Anot specialistės, teisę iš naujo naujo įgyti bedarbio statusą asmenys įgyja ne anksčiau nei po 6 mėn.
Klientai, nepriimantys tinkamo darbo pasiūlymo, turi nurodyti svarbias priežastis.
M. Jankauskienė įvardija, kad bedarbio statusas nėra panaikinamas dėl ligos, sužalojimo, nėštumo arba, kai UŽT struktūrinio padalinio aptarnaujamoje teritorijoje paskelbta epidemija.
Taip pat atsisakyti pasiūlymo dirbti gali ir asmenys, kurie stažuojasi pagal stažuotės sutartį, atlieka praktiką pagal savanoriškos praktikos sutartį ar profesinės veiklos praktikos sutartį bei užsiima profesine veikla profesinės adaptacijos laikotarpiu.
„Apie kliento siūlomos darbo pozicijos atsisakymą atsisakymą rodo darbdavio įrašas darbo pasiūlyme. Tačiau netgi, jei atsisakoma darbo pasiūlymo, ir tokiose situacijose Užimtumo tarnyba kiekvieną situaciją įvertina individualiai“, – atskleidžia pašnekovė.
Ji priduria, kad UŽT specialistai, prieš teikdami pasiūlymą dirbti, ir siekdami išvengti nesusikalbėjimų su darbdaviu, stengiasi išaiškinti asmens užimtumo tikslus, lūkesčius konkrečios pozicijos atžvilgiu ir teikti tik tam žmogui aktualius ir kokybiškus darbo pasiūlymus.
Kas nutinka, jei darbo neranda 9 mėnesius?
Pirmuosius 9 mėnesius nuo registracijos UŽT dienos, darbo pasiūlymai teikiami vadovaujantis numatytais įstatymais.
Tinkamu laikomas darbo pasiūlymas yra tas, kuris:
- atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją ar kompetenciją, turimą darbo patirtį arba jo pageidavimą atlikti darbo skelbime nurodytas darbo funkcijas;
- neprieštarauja asmens sveikatos būklei ar kitiems oficialiai Užimtumo tarnybai žinomiems apribojimams dirbti siūlomą darbą;
- užtikrina, kad kelionė iš nuolatinės gyvenamosios vietos į darbo vietą ir atgal truktų ne ilgiau kaip 2 valandas per dieną, o mėnesio kelionės išlaidos neviršytų 15 proc. darbo skelbime nurodyto darbo užmokesčio;
- siūlomas darbo užmokestis būtų ne mažesnis už tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo mėnesį asmens gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką.
„Jeigu per pirmuosius 9 mėnesius asmeniui nepavyksta įsidarbinti ir prasideda 10 registracijos UŽT mėnuo, darbo pasiūlymams pradedami taikyti siauresni kriterijai“, – pasakoja M. Jankauskienė.
Pasak jos, tokiu atveju vertinama tik tai, ar siūlomas darbas atitinka asmens sveikatos būklę ir kitus darbo apribojimus bei ar atitinka nustatytas kelionės iki darbo vietos sąlygas.
„Darbo pasiūlymai gali būti teikiami ir darbams, kurie nebūtinai atitinka anksčiau turėtą kvalifikaciją, darbo patirtį ar pageidaujamas pareigas“, – pažymi specialistė.
Kils nedarbo išmoka
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad nuo liepos 1-osios keisis nedarbo išmokų skaičiavimo tvarka.
Siekiant apsaugoti žmones nuo skurdo, mažiausios išmokos didės 110 eurų – nuo 240 iki 350 eurų, o didžiausios išmokos didės 160 eurų – nuo 1460 iki 1620 eurų.
Nuo liepos mėnesio teisę į nedarbo išmoką turės žmonės, kurie per paskutinius 24 m4nesius bus sukaupę ne mažiau kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažo.
„Sodros“ atstovai akcentuoja, kad iki šiol tokį stažą buvo galima įgyti per paskutinius 30 mėnesių. Taip pat keisis ir laikotarpis, pagal kurį apskaičiuojamos vidutinės draudžiamosios pajamos.
„Nuo liepos bus vertinamos 24 mėnesių, o ne 30 mėnesių draudžiamosios pajamos. Į jas nebebus įskaičiuojamos anksčiau gautos nedarbo išmokos“, – teigiama „Sodros“ pranešime.
Tuo metu pažymima ir tai, jog nauja išmoka bus skiriama tik įgijus naują 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą. Į stažą nebus įtraukiamas ankstesnės nedarbo išmokos gavimo laikotarpis.
Ekspertas: sistema turi privalumų ir trūkumų
Vertindamas naująją nedarbo išmokų tvarką, „SEB“ banko ekonomistas Tadas Povilauskas sakė, kad tai turėtų sumažinti vadinamąjį darbo turizmą – dažną ir planuojamą naudojimąsi nedarbo išmokomis, kai dirbama tiek, kad būtų sukaupta reikiamo stažo nedarbo išmokoms gauti trukmė.
Anot jo, Lietuva pagal valdžios išlaidas, susijusias su nedarbu, Europos Sąjungoje (ES) užima dešimtą vietą, todėl mūsų išmokų sistema laikoma gana dosnia.
„Viena vertus, tai yra privalumas. Dosnios išmokos skatina darbo jėgos mobilumą, leidžia gyventojams drąsiau keisti darbą, persikvalifikuoti ar ieškoti geresnių karjeros galimybių. Darbuotojai gali priimti apgalvotus sprendimus, o ne skubėti sutikti su pirmu pasitaikiusiu pasiūlymu“, – komentuoja T. Povilauskas.
Pasak jo, taip gerėja darbuotojų ir darbo vietų suderinamumas, o tai didina produktyvumą.
„Kita vertus, ne visi gyventojai atsakingai naudojasi nedarbo išmokomis. Verslo atstovai ne kartą yra išsakę nuogąstavimų, kad šiltuoju metų laiku dalis darbuotojų sąmoningai pasitraukia iš darbo rinkos, o rudenį vėl grįžta į darbą“, – pasakoja ekspertas.
Jo nuomone, tokia praktika neprisideda prie verslo veiklos pastovumo ir daro neigiamą įtaką pridėtinės vertės pokyčiui Lietuvoje.
Dėl to naujojoje tvarkoje numatyti griežtesni stažo reikalavimai gali padėti sumažinti piktnaudžiavimo atvejų skaičių ir sustiprinti paskatas ilgiau išlikti darbo rinkoje.
Išmokos liks vienos didžiausių ES
„SEB“ ekonomistas išskiria, kad kalbant apie nedarbo išmokų dydžius, naujoji tvarka taps palankesnė daugiau uždirbantiems gyventojams.
„Didėja kintama nedarbo išmokos dalis, kuri tiesiogiai priklauso nuo anksčiau gauto darbo užmokesčio. Taip pat didėja maksimali išmokos suma – ji sieks iki 70 proc. vidutinio darbo užmokesčio, kai anksčiau buvo taikoma 58,2 proc. riba“, – sako jis.
T. Povilauskas pažymi, kad gerės ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų padėtis – minimali nedarbo išmoka sudarys penkias bazines socialines išmokas.
Anot jo, visa tai rodo, kad nedarbo išmokų ir atlyginimo santykis Lietuvoje ir toliau išliks vienas didžiausių ES.
Lietuvoje – tūkstančiai bedarbių
UŽT atstovė spaudai pasidalijo, kad birželio 1 d. duomenimis šalyje darbo ieškojo 145,4 tūkst. žmonių, kuriems suteiktas bedarbio statusas.
Didžiausias registruotas nedarbas – Kalvarijos (11,6 proc.), Ignalinos r. (11,3 proc.), Anykščių r. (11,2 proc.), Zarasų r. (10,8 proc.) bei Raseinių r. (10,3 proc.) savivaldybėse.
Per šių metų sausio – gegužės mėnesius bedarbio statuso neteko 38 684 asmenų. 31 proc. arba 12 026 žmonės iš jų padarė įvairius pažeidimus: neatvyko į susitikimus, atsisakė siūlomo darbo.
Tuo metu 2025 m. bedarbių statuso neteko 84,4 tūkst., o iš jų dėl pažeidimų tai nutiko 27 proc. arba 22 472 asmenų.
Sukčiauja ir su nedarbingumo pažymėjimu
Naujienų portalui tv3.lt „Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič pasakojo, kad išduodamas nedarbingumo pažymėjimą gydytojas supažindina pacientą su taisyklėmis, kurios galioja nedarbingumo metu.
Nepaisant to, pasitaiko atvejų, kai jas bandoma laužyti. Tai nutinka atvejais, kai žmogus nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo ir neatlieka paskirtų procedūrų ir elgiasi taip, kad jo veiksmai gali užtęsti laikino nedarbingumo trukmę.
M. Kozič atskleidė, kad elgesio taisyklių pažeidimus gali nustatyti gydytojai, darbdaviai ir „Sodra“ remdamasi dokumentais, patvirtinančiais elgesio taisyklių pažeidimus.
Juos nustačius arba jei kyla abejonių dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo teisingumo, žmogus yra kviečiamas į Gydytojų konsultacinę komisiją, kurioje dalyvauja ir „Sodros“ atstovai.
Kasmet sveikatos būklės ir darbingumo patikrinimui kviečiama apie 10 tūkstančių žmonių, o pakvietus žmones patikrinimui, asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai beveik 60 procentų šių asmenų pripažįsta darbingais dar iki komisijos posėdžio. Dėl to nedarbingumo pažymėjinai nedelsiant užbaigiami.
„Jei nustatoma, kad ligos išmokos mokėjimo metu buvo pažeistos taisyklės, susidaro ligos išmokos permoka, kurią reikia grąžinti. 2025 metais tokių atvejų buvo beveik 500“, – dalijosi M. Kozič.
Šaltinis: TV3.LT
