Rusijos vadovo Vladimiro Putino karas Ukrainoje pradeda griauti jo nerašytą „visuomeninį susitarimą“ su šalies gyventojais, pagal kurį buvo tikimasi, kad visuomenė bus apsaugota nuo karo padarinių. Vienas iš galimų būdų išeiti iš susidariusios padėties galėtų būti išpuolis prieš NATO valstybę, o vėliau – V. Putino ultimatumas išvesti pajėgas mainais į tam tikras sąlygas, mano „The Hill“ apžvalgininkas, politologas Leonas Aronas.
Eksperto teigimu, prie tokio scenarijaus V. Putiną gali stumti dideli Rusijos nuostoliai fronte, technologinių proveržių stoka, mažėjančios pajamos iš naftos ir dujų, besitęsiantys smūgiai naftos perdirbimo gamykloms, degalų krizė bei prasta Rusijos ekonomikos būklė. Dėl to, anot jo, mažėja ir V. Putino populiarumas.
Be to, galimybių langą esą atveria dviprasmiškas Jungtinių Valstijų požiūris į NATO, taip pat „Donaldo Trumpo amoralumas (arba nesugebėjimas) atskirti teisingus karus nuo agresyvių“.
NATO pažeidžiamumas
Autorius rašo, kad dvi su Rusija besiribojančios NATO narės – Estija ir Latvija – yra ypač pažeidžiamos.
Pasak autoriaus, Rusijos specialiosios tarnybos jau rengia galimas provokacijų priedangas. Pavyzdžiui, buvo skelbiama, kad Ukrainos dronų operatoriai neva veikia šių šalių teritorijoje.
„Invazija galėtų prasidėti nuo smūgių bepiločiais orlaiviais ir raketomis oro uostų kilimo ir tūpimo takams. Taip būtų siekiama užkirsti kelią pastiprinimo permetimui oro keliu. Taip pat būtų mėginama sutrikdyti Varšuvos–Kauno geležinkelio liniją, kuri yra vienintelė NATO geležinkelio jungtis su Baltijos valstybėmis. Tokiomis aplinkybėmis 40 tūkst. karių turinčioms NATO greitojo reagavimo pajėgoms prireiktų kelių dienų, o gal net savaičių, kad į regioną perkeltų pagrindines pajėgas“, – rašo autorius.
Prieš tai, pagal NATO procedūras, Aljanso valstybių vadovai turėtų susirinkti Briuselyje, vienbalsiai pripažinti, kad įvyko agresija, ir aktyvuoti NATO 5-ąjį straipsnį. Tik tuomet Aljansas galėtų suteikti karinę pagalbą užpultoms šalims.
Tačiau, autoriaus nuomone, V. Putinas nesiekia tiesioginio karinio konflikto su NATO, kuri savo karine galia gerokai pranoksta Rusiją.
Kremlius esą galėtų mėginti okupuoti vieną iš dviejų nedidelių teritorijų Estijoje arba Latvijoje – daugiau kaip 1 100 kv. km ploto Ida-Viru apskritį Estijoje, kur trys ketvirtadaliai gyventojų yra etniniai rusai, arba daugiau kaip 5 600 kv. km ploto Latgalos regioną Latvijoje, kuriame rusai sudaro apie trečdalį gyventojų.
Autorius primena, kad V. Putinas jau yra pademonstravęs gebėjimą greitai organizuoti vadinamuosius „referendumus“ okupuotose teritorijose, o vėliau grasinti branduolinio ginklo panaudojimu, neva ginant „Rusijos žemes“.
Būtent tokiu atveju, jo manymu, V. Putinas galėtų pasiūlyti Europai „susitarti“ ir užtikrinti „tvarią taiką“. Į tokį susitarimą, anot autoriaus, būtų įtrauktos ir sąlygos dėl karo Ukrainoje. Rusija vėl galėtų reikalauti, kad Ukrainos pajėgos pasitrauktų iš Donecko srities teritorijos, taip pat siekti tarptautinio okupuotų teritorijų pripažinimo.
Be to, Putinas galėtų dar kartą pasiūlyti Europai perskirstyti įtakos zonas žemyne. Autoriaus teigimu, Rusija vėl gali mėginti priversti NATO atsisakyti Aljanso plėtros, vykusios dešimtajame dešimtmetyje.
Šaltinis: TV3.LT
