Tūkstančiams gyventojų atsiėmus pensijų fonduose sukauptas lėšas, dalis jų sugrįžo į „Sodros“ sistemą. Dėl to vis garsiau diskutuojama, kaip panaudoti susidariusį biudžeto perteklių – daugiau lėšų skirti dabartinių pensijų didinimui ar toliau kaupti „juodai dienai“.
Lietuvos bankas (LB), Valstybės kontrolė ir dalis ekonomistų perspėja, kad dabartinis finansinis perteklius nėra ilgalaikis.
Tokiu atveju mažėtų ir vadinamoji pajamų pakeitimo norma, vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis. Kitaip tariant, pensijos augtų lėčiau nei atlyginimai, todėl pensininkų pajamos vis labiau atsiliktų nuo dirbančiųjų.
Vis dėlto ne visi su tokiomis prognozėmis sutinka. Kai kurių politikų ir ekonomistų teigimu, vertinant pensininkų padėtį reikėtų daugiau dėmesio skirti ne jų pajamoms, o išlaidoms.
Anot jų, lyginant, kiek pinigų išleidžia pensininkai ir dirbantieji, susidarytų kiek kitoks vaizdas – pensininkų finansinė padėtis nėra tokia prasta, kaip atrodo.
Kada pritrūks pinigų pensijoms
Šiuo metu pensijos indeksuojamos atsižvelgiant į 7 metų darbo užmokesčio fondo augimo vidurkį.
Indeksavimas nevykdomas ir pensijų augimas stabdomas, jeigu prognozuojama, kad po indeksavimo pensijų sistema taps netvari – išlaidos pensijoms pradės viršyti su pensijomis susijusias įmokas, priminė LB Ekonomikos departamento direktorė Kotryna Tamoševičienė.
Pasak jos, būtent tokia situacija gali susiklostyti jau po kelerių metų dėl blogėjančių demografinių tendencijų.
„Kitaip tariant, jau po ketverių metų pirmą kartą pensijos apskritai nebus didinamos. Jeigu šiemet kalbame apie įprastą indeksavimą ir galbūt net papildomą pensijų didinimą, tai pažvelgę bent penkerius metus į ateitį matome, kad jau susidursime su situacija, kai pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus pensijų apskritai neturėtume didinti“, – aiškino K. Tamoševičienė.
LB vertinimu, iki 2050 m. pensijų indeksavimas būtų stabdomas keturis kartus, todėl pensijos augtų lėčiau nei darbo užmokestis.
Ekonomistė atkreipė dėmesį į vadinamąją pajamų pakeitimo normą, kuri parodo vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykį.
„Pajamų pakeitimo norma, kuri šiuo metu siekia apie 47 proc., per 10 metų laikotarpį sumažėtų iki 40 proc., o per visą laikotarpį po 25 metų ji siektų tik vos virš 30 proc.“
Ji aiškino, kad tais metais, kai indeksavimas būtų sustabdomas, atlyginimai toliau augtų, tačiau pensijos liktų tame pačiame lygyje.
LB skaičiavimu, taikant dabartinę indeksavimo tvarką pajamų pakeitimo norma iki 2050 m. sumažėtų nuo 47 proc. iki 33 proc.
Ar pensininkų padėtis tikrai tokia bloga?
Vis dėlto ne visi sutinka su Lietuvos banko vertinimu, kad ateityje pensininkų padėtis reikšmingai blogės.
Ekonomistas Raimondas Kuodis kritikavo tiek prognozėse naudojamas demografines prielaidas, tiek dažnai minimą pajamų pakeitimo normą.
Anot jo, vertinant pensininkų padėtį reikėtų žiūrėti ne tik į tai, kokią dalį buvusio atlyginimo sudaro pensija, bet ir į realias žmonių išlaidas bei turimą turtą.
„Baikite su pajamų pakeitimo norma. Ekonomikoje svarbios išlaidos. Reikia žiūrėti į išlaidų pakeitimo normą“, – kalbėjo R. Kuodis.
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad vertinant pensininkų finansinę padėtį dažnai neatsižvelgiama į tai, jog didelė dalis jų gyvena nuosavuose būstuose.
„Mes negalim ignoruoti to, kad pensininkai pas mus gyvena nuosavuose būstuose. Vien pridėjus būsto implicitinę rentą, pakeitimo norma staiga išauga“, – teigė jis.
Ekonomistas turėjo omenyje vadinamąją implicitinę rentą – naudą, kurią žmogus gauna gyvendamas nuosavame būste ir neturėdamas mokėti nuomos ar būsto paskolos įmokų.
R. Kuodis taip pat skeptiškai vertino ilgalaikes prognozes, paremtas prielaida, kad pensinis amžius ateityje nesikeis.
„Mes negalime daryti jokių prielaidų dėl 65 metų. Reikia daryti prielaidas, kad pensinis amžius slenka kartu su tikėtina gyvenimo trukme. Tada daug kas gražiau atrodo“, – sakė ekonomistas.
Jo teigimu, dalis viešojoje erdvėje pateikiamų vertinimų remiasi pernelyg supaprastintomis prielaidomis, todėl sudaro blogesnį vaizdą, nei yra iš tikrųjų.
„Čia šiek tiek zombių ekonomika. Vieną kartą pasakai, visi supranta, palinksi, o paskui vėl grįžta su tom pačiom prezentacijom – vėl pajamų pakeitimo norma, ne išlaidų, vėl 65 metai. Reikia išravėti tai visiems laikams ir nupurkšti „Roundupu“ kiek įmanoma aplink“, – kalbėjo R. Kuodis.
Eurostat duomenys rodo, kad Lietuva yra viena iš Europos Sąjungos valstybių, kuriose didžiausia dalis gyventojų gyvena nuosavuose būstuose.
Dėl to nemaža dalis pensininkų neturi nuolatinių būsto paskolos įmokų ar su nuoma susijusių išlaidų, kurios daugelyje Vakarų Europos šalių sudaro reikšmingą mėnesio biudžeto dalį.
Savo ruožtu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas ragino atsargiai vertinti tolimos ateities prognozes.
„Puikiai prisimenu prieš 30 metų pieštas 2025-ųjų perspektyvas. Jos buvo ne mažiau fatališkos, tačiau gyvenimas pakrypo kiek kitaip. Šiandien gyvename gerokai geriau, nei anuomet buvo prognozuojama“, – kalbėjo A. Sysas.
Politikas taip pat sutiko su mintimi, kad ilgalaikės prognozės dažnai remiasi nekintančiomis prielaidomis, nors visuomenė ir darbo rinka nuolat keičiasi.
Ne visi ekonomistai sutinka
„Sutinku su tuo, ką sakė Raimondas. Dažnai remiamės statiškomis prielaidomis ir manome, kad taip bus visada. Tačiau vyksta tautų kraustymasis ir nėra aišku kaip judėsime toliau“, – sakė A. Sysas.
Ekonomistas Romas Lazutka atkreipė dėmesį, kad net ir naudojant platesnius rodiklius nei vien darbo užmokesčio ir pensijos santykis, bendras vaizdas iš esmės nesikeičia.
„Gal kiek geresnė, nes čia gross ir tik algos, neatsispindi mokesčių sistemų skirtumai, bet ir kiti vertinimai bendro paveikslo neapverčia“, – komentavo R. Lazutka.
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju vertinamos bendrosios (angl. gross) pajamos, t. y. darbo užmokestis prieš mokesčius.
Pasak jo, vertinant gyventojų pajamas galima įtraukti ne tik darbo užmokestį, bet ir visas disponuojamas pajamas – tai yra pajamas po mokesčių bei įvairias išmokas. Tačiau ir tokiu atveju pensininkų ir dirbančiųjų pajamų santykis iš esmės nesikeistų.
R. Lazutka taip pat nesutinka su argumentu, kad vertinant pensininkų padėtį reikėtų labiau remtis būsto nuosavybe ar vadinamąja implicitine renta (t. y. nematomomis pajamomis arba sutaupytomis išlaidomis).
„Ir įvertinus tai, rodikliai nesikeis. Didžioji dalis darbingo amžiaus žmonių yra būsto savininkai, o didesnė dalis – ne vieno būsto savininkai, todėl ir jų implicitinė renta yra didesnė“, – sakė ekonomistas.
„Sodra“: kol kas pensijų didinimui pinigų netrūksta
LB perspėja, kad ateityje dėl demografinių pokyčių gali kilti sunkumų didinant pensijas. Tuo metu „Sodra“ kol kas nemato pagrindo kalbėti apie lėšų trūkumą.
„Sodros“ direktoriaus pavaduotoja Violeta Latvienė priminė, kad pensijų indeksavimo tvarka yra aiškiai apibrėžta įstatymuose. Pensijos kasmet didinamos pagal nustatytą formulę, o papildomas indeksavimas gali būti taikomas tuomet, kai siekiama mažinti vyresnio amžiaus žmonių skurdą.
„Mums čia intervalas yra tikrai didelis, yra kur vytis. Todėl papildomas indeksavimas visada bus taikomas“, – sakė V. Latvienė.
Pasak jos, papildomam pensijų didinimui gali būti panaudojama dalis „Sodros“ pertekliaus. Konkretūs sprendimai priimami vertinant ne tik „Sodros“ finansinę padėtį, bet ir bendrą valstybės finansų situaciją.
„Aišku, šitoje vietoj visą laiką dar įsitraukia Finansų ministerija su fiskaline drausme, su bendru deficitu ir žiūri bendrą mastą. Todėl šitie dydžiai visada yra koreguojami ir derinami valstybės lygmeniu“, – komentavo ji.
V. Latvienė taip pat atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais pensijos buvo didinamos sparčiau, nei numato minimalūs įstatyme įtvirtinti reikalavimai.
„Mes visada indeksuojame daugiau negu šis dydis. Papildomai indeksuoti pastaraisiais metais tekdavo nuolat“, – teigė V. Latvienė.
Vis dėlto Lietuvos bankas ragina vertinti ne vien dabartinę situaciją, bet ir ilgalaikes tendencijas. Pasak Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorės K. Tamoševičienės, vienų metų perteklius savaime nereiškia, kad pensijų sistema ir ateityje turės pakankamai lėšų.
„Mąstymas apie pensijų sistemą apskritai yra ilgalaikio laikotarpio mąstymas. Nėra logiška spręsti apie vienų metų balansą, nes paprojektavus bent dešimtmetį į priekį jau susiduriame su mažėjančia pakeitimo norma“, – aiškino ekonomistė.
Anot K. Tamoševičienės, didinant pensijas iš dabartinio pertekliaus būtų sukuriami papildomi ilgalaikiai įsipareigojimai ateičiai.
„Klausimas, ar galima džiaugtis, kad vienais metais yra perviršis, nes padidinus išlaidas jos didėtų ir visais ateinančiais laikotarpiais, o kartu atsirastų ir papildomų įsipareigojimų“, – sakė K. Tamoševičienė.
Šaltinis: TV3.LT
