Lietuvoje vis dar svarstoma, kaip spręsti balionų, kertančių šalies oro erdvę, problemą. Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigia, kad nors numušimas tam tikrose situacijose įmanomas, daugeliu atvejų tai kelia pavojų.
Balionai vis dar skrenda, o žmonėms kyla daug klausimų, kodėl negalima jų pažaboti tiesiog numušant? Ar negalime teisiškai to padaryti?
V. Kondratovičius: Tam tikrose situacijose balionus galima numušti, bet dažniausiai jie kerta Lietuvos pasienį ir įskrenda į oro erdvę pakankamai aukštai. Yra pavojinga net bandyti numušinėti, nes dažniausiai tai gali būti ir apgyvendinta teritorija. Ne visada įmanoma panaudoti kinetinio poveikio įrankius, ne visada galima balioną atrasti.
Labai dideliame aukštyje – virš 5, 6, 7 kilometrų – įprasta technika neveikia. Jeigu kalbėsime apie dronus, apie kitus, net kinetinius ginklus – jie neveikia. Šiandien mes ieškome tų sprendimų ir konsultuojamės su pasauliu, nes balionų problema yra ne tik pas mus. Ji būdavo ir kitose šalyse, bet sprendimų, kurių mums šiandien reikia, nėra.
Mūsų teritorija, kalbant apie oro uostą, yra arti pasienio, ir tas laikas atskridimui yra labai trumpas, o reagavimas turi būti labai greitas. Visos pajėgos, kurios turėtų tai daryti, žino, ką reikia daryti, tik reikalinga įranga.
Dabar kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbėme konkursą, jame dalyvauja trys įmonės, kurios pagal mūsų techninę užduotį ir parametrus dirba, ieškodamos to sprendimo.
Taip pat paraleliai Vidaus reikalų ministerija jau pradėjo konsultacijas su rinka dėl tokių įrenginių pirkimo, ir tikimės artimiausiu metu, per artimiausius mėnesius, rasti sprendimus, kuriuos galėsime įgyvendinti tam, kad apsaugoti mūsų regioną, nes tai nėra paprastas reikalas.
O kas nors jau ryškėja, ką gali pasiūlyti verslai?
V. Kondratovičius: Skirtingų tipų dronus, nebūtinai paprastus, galbūt reaktyvinius ir kitus sprendimus – tie pasiūlymai buvo paviešinti. Svarbu pažiūrėti, kad jie būtų efektyvūs ir juos būtų galima naudoti, kad jie nesukeltų pavojaus gyventojams, kurie taikos metu tikrai neturėtų bijoti, kad ant galvos nukris kažkokia cigarečių dėžė.
Tikrai tų sprendimų ieškome, žinome (kontrabandininkų – red. past.) veikimo būdus, kariuomenė yra įsitraukusi. Kalbėjau apie Vidaus reikalų ministeriją, apie policiją, apie pasieniečius, apie Viešojo saugumo tarnybą, bet kariuomenė iš savo pusės ieško ir daro visokiausius bandymus. Tai yra problema, bet ji yra sprendžiama.
Jeigu bus pristatytas kažkoks ginklas, jis tiks ir nuspręsite, kad jį reikia naudoti, tai kam jis bus perleistas? Pasieniečiams, kariuomenei ar paskirstytas per įvairias institucijas?
V. Kondratovičius: Gali būti įvairiose institucijose. Aišku, pirmiausia bus ten, kur yra didžiausia atsakomybė už oro erdvę – manyčiau, tai turėtų būti kariuomenė.
Bet nereikia pamiršti, kad ir kritinės infrastruktūros apsauga, už kurią atsakinga mūsų Viešojo saugumo tarnyba, yra svarbus bendras visos oro gynybos elementas. Jie irgi turėtų turėti tokius įrankius, nes oro uostas yra kritinė infrastruktūra, kurią saugo būtent Viešojo saugumo tarnyba.
Nereikia galvoti, kad jeigu atsiras įrankis, atsiras galimybė balioną numušinėti ar kitaip paveikti tokiu poveikio būdu. Turiu omenyje, jeigu tokie bandymai skristi vyks ir toliau, greičiausiai tikrai teks vėl uždaryti oro uostą, jeigu bus pavojus civilinei aviacijai, atlikti operaciją ir, tarkime, numušti balioną, o tada vėl atidaryti oro uostą.
Tokių trukdžių, sustabdymo gali kilti net ir atsiradus įrankiams. Manyčiau, šimtaprocentinė apsauga ir oro uostų veiklos nestabdymas būtų tik visiškai nutraukus bandymus siųsti kontrabandinius balionus iš Baltarusijos pusės.
Kaip jūs ir minėjote, gali tekti palaukti tam tikrų idėjų, kol jos taps apčiuopiamos. Kada galime tikėtis? Sausį, vasarį ar dar vėliau?
V. Kondratovičius: Čia tik pradžia, aš manyčiau, bet reikia suprasti, kad tai nėra vien tik šios priemonės – numušimas yra vienas iš punktų, kurie galėtų padėti spręsti problemą. Seime, tikiuosi, bus pritarta Baudžiamojo kodekso pakeitimams, kurie labai sugriežtina atsakomybę už tokią veiklą, kurios pasekmė gali sutrukdyti civilinės aviacijos saugumą arba viešąjį saugumą.
Numatyta baudžiamoji atsakomybė nuo 2 iki 12 metų (laisvės atėmimo – red. past.), jeigu siunčiant kontrabandą oro balionais ar kitais būdais būtų rizika, kad bus paveiktas orlaivis. Jeigu bus priimta ir jeigu prezidentas pasirašys įstatymo projektą, galime pasakyti, kad nuo tos dienos iškart bet koks cigarečių kiekis bus baudžiamas laisvės atėmimu.
Šiandien tai yra administracinis nusižengimas, pagal kurį dažnai išrašomos nemažos baudos. Tie asmenys dažnai tuos baudas „kolekcionuoja“ – kaupia. Jų išieškoti nepavyksta, nes jie neturi turto, ir ta veikla tęsiama ne vienerius metus.
Būtent tokie atsakomybės pasikeitimai yra labai svarbūs. Nesakau, kad jie išspręs visas problemas, bet jie yra svarbūs.
Kitas problemos sprendimas – ieškoti būdų, kaip aptikti, surasti, identifikuoti tuos balionus. Tai intensyviai daro kitos mūsų tarnybos, kitos grupės ir tai irgi turėtų atnešti rezultatų, bet tam reikia laiko, visgi dar reikia palaukti.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Seimas sugriežtino atsakomybę už kontrabandos nusikaltimus
Seimas pritarė teisės aktų pakeitimams, kuriais sugriežtindamas atsakomybę už kontrabandos nusikaltimus, rašoma Seimo pranešime spaudai.
Baudžiamajame kodekse įtvirtinta griežta atsakomybė už transporto saugumo sutrikdymą. Tas, kas neteisėtai panaudojo valdomą ar nevaldomą objektą, judantį oru, žeme ar vandeniu, ir dėl to kilo reali grėsmė žmogaus gyvybei ar sveikatai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veiklai arba buvo sutrikdytas saugus transporto eismas, arba padaryta didelė turtinė žala, būtų baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų.
Jei dėl minėtos veikos sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, arba buvo padaryta labai didelė turtinė žala, arba atsirado kitokių sunkių padarinių, kaltininkas būtų baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3 iki 10 metų, o jeigu dėl to žuvo žmogus, bus baudžiamas laisvės atėmimu nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Šaltinis: tv3.lt